Skrydis laiko erdve I Aleksotas

Projekto principai:

Bendruomenės – dalyvaujamosios kultūros ugdymas, decentralizacija, bendra-kūryba, bendruomeniniai menai, įgalinimas, bendradarbiavimas, vietos kultūros puoselėjimas, dalinimasis, įtraukimas, įvairovė, ryšiai .
Fluxus – skirtingų disciplinų jungimas, nuotykis, paprastumas, „išjudėjimas“ iš kasdienybės bei rutinos.

Veiklos vieta: VDU Botanikos sodas, Žilibero g. 6, Kaunas
Seniūnija: Aleksotas
Veiklos laikotarpis: 2022 09 18
Projekto iniciatoriai: Aleksoto bendruomenės centras (Steputė Račkauskienė, Liukrecija Navickienė, Ramūnas Navickas), “Kaunas 2022” bendruomenių programa “Fluxus Labas!”, režisierius Tomas Erbrėderis
Bendradarbiauta su: Menų agentūra “Artscape”, menininkų trupė “Effetto Larsen”, Stefanija Nosovaitė, Arvydas Šiaučiūnas, Rugilė Tamošauskaitė, Skaistė Grašytė, VDU Muzikos akademijos studentai, Raminta Vaicekauskaitė, Rūta Morozovaitė, Andrej Besčastnyj, Ginas Baladinskas, Aleksoto voltižieriai, ansamblis “Ratelinis”, ansamblis “Svirbė”, ansamblis “Vėjūnė”, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos ir Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokiniai, Kauno skraidūnų klubas, grupė “Il Senso”, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, Kauno jaunimo golfo klubas “Svingas”, Lietuvos sporto universitetas, Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Aleksoto padalinys, Fechtavimo klubas “Floretė”, Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius, Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, tautodailininkė Vilija Ratautienė, Zenonas Šalna
Dalyviai: 189
Lankytojai: 1800 

Apie šventę pradėta kalbėti 2021 m vasario mėnesį, kai bendruomenių programa “Fluxus Labas!” paskelbė atvirą kvietimą “Kurk svajonių rajoną!”. Kvietimas buvo skirtas 11-os Kauno seniūnijų gyventojams, bendruomenių lyderiams, organizacijoms ir verslams, kurie buvo kviečiami prisidėti prie savo seniūnijos bendros svajonės įgyvendinimo kuriant finalinį seniūnijos renginį Europos kultūros sostinės metais. Kovo ir balandžio mėnesiais vykusių  susitikimų metu buvo gilinamasi į seniūnijos identitetą (istoriją, svarbias vietas, asmenybes), aptariami gyventojų norai bei buriama komanda.  

Veiklos, orientuotos į finalinį renginį prasidėjo 2021-ų metų antroje pusėje. Susitikimų metu išgryninta renginio tema – kelionė per skirtingus Aleksoto istorijos tarpsnius. Aleksote veikia vienas seniausių Europoje S. Dariaus ir S. Girėno oro uostas, čia kūrėsi nepriklausomos Lietuvos aviacija, tad seniūnijai pristatyti pasirinktas aviacijos motyvas.  

 2021 m. spalį įvyko bendruomeninės skulptūros kūrimo dirbtuvės, kurių metu iš bendruomenės atneštų metalinių daiktų (puodų, buities rakandų, įrankių) sukurtas stilizuotas lėktuvas. Bendrakūrybos procesą koordinavo menininkas Arūnas Matulis, Aleksote žinomas dėl buvusio mėsos fabriko pavertimo į meno galeriją (menų fabrikas “Potiomkinas”). Sukurta skulptūra perkelta prie Aleksoto seniūnijos pastato. 

 2022 metų pradžioje vykusiuose susitikimuose su bendruomene pradėtas planuoti ir finalinis Aleksoto renginys. Pasirinkta renginio data – rugsėjo 18 diena, mat tuomet turėjo vykti 22-oji Aleksoto šventė. Nuspręsta šį tradicinį renginį pastiprinti įnešant fluxus judėjimo principų ir šiuolaikiškumo. Nuspręsta pasitelkti ir pagalbą iš išorės – renginio režisierius padėjo renginio programą “įvilkti” į siužetą, taip jai suteikiant nuoseklumo ir prasmės. 

  Šventė susidėjo iš trijų dalių: 

  1. Muzikinis spektaklis

 Spektaklis keliavo per skirtingus Aleksoto istorijos laikotarpius. Pradžioje žiūrovas supažindintas su legenda apie deivę Aleksotą, toliau keliauta per Šidiškių kaimo, Fredos, Abiejų Tautų Respublikos laikus, rusų imperijos laikotarpį, Napoleono epochą, tarpukarį, sovietų okupaciją ir baigiama nepriklausomybės laikais.  

Kiekvienam laikotarpiui pristatyti buvo pasitelkti Aleksoto bendruomenės kolektyvų (mokyklos, darželiai, bendruomenės centro ansamblis ir kt.) pasirodymai, o per kelionę vedė deivės Aleksotos vaidmenį įkūnijusi Stefanija Nosovaitė. Jai talkininkavo trys aktoriai, rūpinęsi etiudais – perėjimais iš vieno laikotarpio į kitą. 

  1. Kūrybinės dirbtuvės ir kitos veiklos

Visame Botanikos sode šventės svečiai – karo akademijos, sporto universiteto, bibliotekos ir kiti kolektyvai bei amatininkai – kvietė lankytokjus prisijungti į veiklas, paragauti skanėstų ar įsigyti meno dirbinių. 

  1. “Mnemosyne” paroda 

 Šventės metu pristatyta meninė instaliacija – Aleksoto emocinis žemėlapis, pusę metų kurtas  menininkų trupės “Effetto Larsen”, savanorių ir Aleksoto bendruomenės. 

Pagrindiniai šventės sumanytojai ir organizatoriai buvo vyresnio amžiaus Aleksoto bendruomenės centro nariai. 

 Šventės dalyviai (prisijungę į spektaklį ar veiklas) – įvairaus amžiaus, lyties ir sričių atstovai, tarp kurių – Aleksoto mikrorajono mokyklų mokiniai, vietiniai bei iš kitų miestų atvykę menininkai, Ukrainos pabėgėliai, Kauno miesto organizacijos, Aleksoto bendruomenės centro atstovai.  

 Šventės lankytojų daugumą sudarė vyresnio amžiaus žmonės ir šeimos gyvenantys Aleksote.  

 METODAI: 

  • Susitikimai su organizacine šventės komanda. Ryšio palaikymas, dalyvavimas vieni kitų organizuojamuose renginiuose bei nuolatinė komunikacija sustiprino tarpusavio santykius ir padėjo siekti bendrų tikslų kuriant šventę. 
  • Tinkamo, atviro, bendruomeniško ir fluxus idėjoms artimo režisieriaus pasirinkimas. Šventę režisavęs Tomas Erbrėderis nuolat komunikavo su bendruomenės centru, įsiklausė į jų poreikius bei sugebėjo kiekvienam surasti vietą šventės scenarijuje išlaikant renginio kokybę.
  • Taikomojo teatro dirbtuvės. Partneriai “Artscape” kartu su Aleksoto bendruomene vykdė tęstinį 10-ies taikomojo teatro dirbtuvių ciklą. Užsiėmimuose praktinių užduočių ir žaidimų metu dalyviai turėjo galimybę geriau pažinti vieni kitus, atskleisti savo kūrybiškumą, ugdyti improvizacinius gebėjimus, pasirodyti bei pamatyti kitus įvairiuose amplua ir kt.
    Šie susitikimai padėjo išgirsti gyventojų lūkesčius ir buvo vertingi kuriant galutinį projekto rezultatą – Aleksoto šventės metu įvykusias performatyvias patirtis “5 spalvų istorijos”, leidusias patirti autentiškas Aleksoto istorijas per gyventojų perspektyvą. Skirtingose botanikos sodo erdvėse veikė veiklos (kavos ceremonija, protmūšis, medelio sodinimas, meditacija, laiško rašymo dirbtuvės), susijusios su bendruomenės narių prisiminimais iš Aleksoto.
  • Emocinis žemėlapis. Menininkų trupė “Effetto Larsen” apmokė šešis savanorius (mokinius, studentus, jaunus profesionalus), kurie bendravo su Aleksoto gyventojais bei rinko istorijas, kurios vėliau LEGO figūrėlių pagalba buvo pavaizduotos Aleksoto žemėlapyje. Šis metodas padėjo Aleksoto bendruomenės centrui sukurti ryšį su vietiniu jaunimu bei pritraukė daugiau auditorijos į šventę (istorijas pasakoję gyventojai buvo pakviesti apžiūrėti projekto rezultato). Projektas leido lankytojams pamatyti  Aleksotą per jo gyventojų prizmę bei pasidalinti savo istorija. 
  • Nors šventei numatytas platus turinys, kilo iššūkis jį pristatyti šiuolaikiškai bei patraukliai žiūrovui. Tai išspręsti padėjo pagalba iš šalies – režisieriaus samdymas. 
  • Bendruomenės fasilitatoriaus nebuvimas.  
  • Žemas jaunimo įsitraukimas. Šis iššūkis spręstas atskirų projektų pagalba – jaunimas pasitelktas kuriant emocinį Aleksoto žemėlapį, o Artscape taikomojo teatro dirbtuves vedė jaunos teatro atstovės. 
  • Lėšų trūkumas. Nuo pat pirmųjų susitikimų suprasta, jog turimo biudžeto norimam šventės mastui nepakaks, todėl bendruomenių centras rašė paraiškas kultūros tarybai, prašė finansavimo iš vietos verslų bei gyventojų. 
  • Atvirumo naujoms idėjoms augimas bendruomenės centro branduolyje. Organizuojant Aleksoto šventę buvo aktyviai bendradarbiaujama su oficialiu bendruomenės centru. Kituose mikrorajonuose “Fluxus Labas!” komandai santykį su oficialiais centrais užmegzti sekėsi sunkiau, mat šiems trūko motyvacijos įsitraukti ir išmėginti jiems neįprastus metodus. Nors veiklų pradžioj Aleksoto bendruomenės centras bendruomenių programą “Fluxus Labas!” taip pat vertino skeptiškai, tačiau galop pasiryžo bendradarbiauti. Aleksoto bendruomenės centro nariai su dideliu užsidegimu kūrė pasirodymus Kiemų šventei, lipdė skulptūrą iš senų metalinių rakandų, ruošė kostiumus lipimui į parodos kalną per Fluxus festivalį, o “Fluxus Labas!” komandos idėjas Aleksoto šventei priemė su smalsumu ir atvirumu. Glaudaus bendradarbiavimo rezultatas – šventės auditorijos išaugimas nuo 300 lankytojų 2021-ais metais iki 2000 apsilankiusiųjų 2022-aisiais.
  • Ryšių kūrimas. Bendruomenės centro atstovai įsitraukdami į veiklas, susipažino su gausybe menininkų bei, ieškodami netradicinių erdvių, aplankė dar neaplankytus seniūnijos kampelius taip pasėdami sėklą tolimesniems projektams.
  • Antreprenerystė. Išmokta ieškoti finansinės paramos. Didžiulis šventės pasiekimas – nemokamas Karinių oro pajėgų orkestro pasirodymas.
  • Bendruomenės įtraukimas. 2022-ųjų Aleksoto šventė sulaukė gausaus dalyvių (189) bei lankytojų (1800) įsitraukimo. Tiek dalyviai, tiek lankytojai dalinosi geromis emocijomis bei didžiavosi savo mikrorajonu bei drauge sukurta švente.
  • Aleksoto gyventojai ir svečiai turėjo progą artimiau susipažinti su mikrorajono istorija. 

Tai, kad turėjome teatralizuotą miuziklą, kuriame dalyvavo atlikėjai  ir net geriausias Lietuvoje karinių oro pajėgų orkestras – nuostabi sėkmės istorija. Fantastiška, ir tai, jog pirmą kartą per 22 metus  turėjome režisierių. Tai palengvino organizavimą, tad galėjome  tiesiog džiaugtis švente dalyvaudami. Bendruomenė ir svečiai dėkojo už kitokią, įvairiapusišką, gražiai pateiktą ir iki galo užbaigtą šventę, – Aleksoto bendruomenės pirmininkė Steputė Račkauskienė.