Fluxus Labas! Kiemas|„Ramybės oazė“|Dainava
Projekto principai:
Bendruomenės – dalyvaujamosios kultūros ugdymas, decentralizacija, įgalinimas, vietos kultūros puoselėjimas, įtraukimas, įvairovė, ryšiai
Fluxus – skirtingų disciplinų jungimas, atsitiktinumas, nuotykis, „pasidaryk pats“ kultūra ir estetika, paprastumas, naikinama riba tarp meno ir gyvenimo, „išjudėjimas“ iš kasdienybės bei rutinos
Veiklos vieta: V. Krėvės pr. 62, 66, 72, 74 kiemas, kaunas
Seniūnija: Dainavos seniūnija
Veiklos laikotarpis: 2021-2022
Projekto iniciatorė: kiemo atstovė: Austėja Bliumkytė-Padgurskienė
Bendradarbiauta su: Dainavos seniūnija, Terra Firma Lt
Rėmėjai: UAB LIGNI LINEA
Projekto menininkas: kraštovaizdžio architektas Linas Ūsas
Dalyviai: 141
Lankytojai: 80
Išliekamasis objektas: „Kiemo oazė“ – žalia erdvė kieme (kraštovaizdžio architektūra) (54.920970, 23.977691)
Krėvės pr. 62, 66, 72, 74 namų kiemas, esantis Dainavos mikrorajone, prie projekto „Fluxus Labas! Kiemas“ prisijungė 2021 metais. Kiemo bendruomenė kartu su architektu Linu Ūsu bei Dainavos kiemo iniciatyvos kūrėja ir kiemo gyventoja Austėja Bliumkyte-Padgurskiene sukūrė žalią kiemo erdvę „Ramybės oazė“. Naujoji žalioji erdvė įgyvendinta bendrų talkų metu matomoje, viešai prieinamoje kiemo vietoje. Talkose įvairaus amžiaus aktyviausi kiemo lankytojai tvarkė savo aplinką: genėjo medžius, rinko šiukšles. Judėjimo netrūko ir krepšinio aikštelėje – čia talkų metu susipažinę paaugliai išsivalė žole apaugusius takus, aikštelės ribas, bendruomenės nariai pasodino 3 medžius, 15 krūmų, sumontavo „Ligni Linea“ dovanotas terasas bei paruošė vietą susitikimų erdvei, įtvirtino suolus. Tikimasi, kad naujos žalios erdvės sukūrimas paskatins gyventojus dažniau susitikti ir leisti laiką jų pačių kieme, prie namų, ir taps ne tik bendruomenę traukiančia erdve, bet ir Kauno miesto svečių lankoma vieta.
PROCESAS
- Kiemo atstovės susitikimai su kaimynais;
- Kiemo bendruomenės poreikių išsigryninimas su architektu;
- Variantų parengimas ir pristatymas Kieme;
- Galutinio varianto pristatymas;
- Sutikimų rinkimas iš visų aplink kiemą esančių daugiabučių gyventojų;
- Projekto derinimas su Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi;
- Bendruomeninės talkos, žalios erdvės įgyvendinimas.
Bendruomenės būrimas truko kelerius metus, įvairių susitikimų metu. Į vykusias talkas ir dirbtuves daugiausiai įsitraukė paaugliai ir vyresni kiemo gyventojai.
METODAI
- Bendravimas ir komunikacija su bendruomene
– Pakabinti plakatai informaciniuose stenduose;
– Paskelbta informacija socialiniuose tinkluose;
– Informuoti aktyvūs vietos gyventojai;
– Išdalinti kvietimai, išsiųstos asmeninės žinutės, informacija apie veiklas perduota skambučių ir susitikimų su kaimynais metu. - Kiemo atstovo susipažinimas su kiemo bendruomene
– Kiemo atstovė kaimynus kvietė į dar karantino metu vykusius susirinkimus;
– Gyventojai galėjo išsakyti savo nuomonę dėl kiemo erdvės pokyčių, diskutuoti bei pasidalinti idėjomis kiemui (laikantis Covid19 apribojimų reikalavimų);
– Susitikimai vyko įvairiomis formomis: nuotoliniai skambučiai, gyvi susitikimai kieme ir telefoniniai skambučiai su gyventojais;
– Šių susitikimų metu kiemo atstovė Austėja pati asmeniškai geriau susipažino su kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis. - Vietos konteksto ir istorijos pažinimas
Ekskursija po teritoriją su kiemo aktyviste ir menininku. - “Ramybės oazės” vietos išsirinkimas
Gyventojai pasirinko kurti erdvę augalais, o ne kiemo baldais, todėl prie projekto prisijungė kraštovaizdžio architektas, kuris kvietė gyventojus susitikti, susipažinti, prisijungti ir kartu išsirinkti tinkamiausią kuriamos erdvės vietą kieme. - Bendruomenės būrimas dirbtuvių metu bendrakūrybos būdu, kuriant ramybės erdvę kieme
– Įveiklinama erdvė, susodinami augalai;
– Susipažįstama su „Pasidaryk pats“ kultūra;
– Dalinamasi patarimais, darbo įrankiais, apsikeičiama žiniomis;
– Ugdomas supratimas, kad aplinka galima rūpintis patiems ir nereikia laukti, kol ja pasirūpins kažkas kitas;
– Dirbama kartu su skirtingais talentais, gabumais, amžiaus grupėmis;
– Dirbtuvių metu kiekvienas gali prisidėti prie suplanuotų darbų ir sugalvoti savo aplinkos pagražinimo veiklų (pvz. Vaikai dirbtuvių metu nuo kieme esančios krepšinio aikštelės dangos kauptukais nuėmė per ilgą laiką susiformavusį žolės sluoksnį.) - Kavos ir arbatos pertraukėlių nauda
– Sėkmingose dirbtuvėse svarbus ne tik sklandus darbinis procesas, bet ir reguliarios pertraukėlės;
– Svarbu planuojant darbus menininkui nusimatyti papildomo laiko pertraukoms ir jas išnaudoti bendruomenės būrimui: kaimynų vakarėliams, bendravimui kieme, arbatos ir kavos pertraukėlėms, žaidimams. Arbata, kava ir vaišėmis gali pasirūpinti patys gyventojai, tai padeda mokintis svetingumo. - Savanorių pagalba
Prie kiemo dirbtuvių prisijungę Kaunas 2022 savanoriai tapo esmine pagalba siekiant rezultatų. Savanorių dalyvavimas įkvėpė gyventojus prisidėti prie aplinkos kūrimo neatlygintinai.
VEIKLŲ PASIRINKIMAS IR PLANAVIMAS
- Iš anksto suplanuoti kūrybines dirbtuves ir pasirūpinti medžiagomis
Dirbtuvių metu gali pritrūkti medžiagų ar tiekėjai nespės jų pristatyti laiku – tai gali sutrikdyti dirbtuvių procesą. Planuojant dirbtuvių datas svarbu įsivertinti, kiek gali užtrukti medžiagų įsigijimas ir pristatymas, kartais tiekėjams reikia daugiau laiko pasiruošti. Svarbu po meninio objekto idėjos pasitvirtinimo dirbtuves planuoti šiek tiek vėliau, kad būtų laiko užsakyti medžiagas.
- Sutikimų rinkimas, kai projektas yra valstybinėje žemėje
Kai kiemo žemė yra valstybinė ir yra nuo daugiabučių namų nutolusi mažiau nei 50 m. reikia surinkti 50% + 1 sutikimą iš aplink stovinčių daugiabučių butų savininkų. Šiuo atveju 4 daugiabučių. Ši užduotis labai sudėtinga, nes dalis daugiabučių gali neturėti pirmininkų, einant per butus nerandami būtų savininkai, nes dauguma butų yra nuomojami arba šeimininkų nėra namuose. Taip pat renkant parašus ne visi gyventojai pritarė projektui. Norint surinkti daugumos sutikimus reikalinga grupė žmonių, kurie kelias savaites vakarais lankytų gyventojus, pasakotų apie projektą ir pamėgintų surinkti pritariančių daugumą. Tačiau verta įsivertinti, kad gali ir nepavykti. - Gyventojų informavimas yra imlus laikui
Gyventojų kvietimas į veiklas užtrunka, tad reikia kiemo atstovo ar savanorio, kuris paskirtų laiko iškabinti plakatus, kalbėtis su žmonėmis, komunikuoti apie projektą. Projekto didelė skaida gali tapti projekto sėkmės garantu.
MAŽAS BENRUOMENĖS PAŽINIMAS
- Ribotos fizinės galimybės.
Pirmų susitikimų su bendruomene metu svarbu susipažinti su dirbtuvių dalyviais ir įsivertinti ar planuojamos veiklos jiems tinka ir ar bendruomenė yra pajėgi išsikeltus tikslus pasiekti. Menininkui svarbu būti pasiruošus įtraukti įvairius bendruomenės narius, tačiau veiklas adaptuoti pagal dalyvių fizines galimybes.
- Praeityje neišpręsti, įsisenėję konfliktai.
Bendrų veiklų metu tarp bendruomenės narių gali jaustis įtampa, išryškėti įsisenėjusios problemos (pvz.: aplinkos gerinimas neatsižvelgiant į kitų nuomonę). Svarbu į sprendimus ir pasitarimus įtraukti ir bendruomenės vengiamus kaimynus. Aktyviai kalbantis ir diskutuojant su konfliktiškais kaimynais, kviečiant prisijungti prie diskusijų ir sprendimų gali užsimegzti ryšys ir dialogas, taip pat keistis ir atstumtųjų požiūris ir bendravimas su kitais.
MAŽAS BENRUOMENĖS ĮTRAUKIMAS, PARINKTI NETINKAMI METODAI
- Mažas bendruomenės narių įsitraukimas
Uždaras bendruomenes, nepažįstamus žmones, lyderio neturinčias bendruomenes ar naują lyderį, namo pirmininką išsirinkusios bendruomenės bei didelės 5 ir daugiau daugiabučių namų kiemo bendruomenės gali susidurti su žemu įsitraukimu ir mažu dalyvių skaičiumi. Kviečiant didesnę ar jauną bendruomenę užtruks ilgiau nei įprastai. Gali prireikti pastovių skirtingo turinio ir į įvairias amžiaus grupes orientuotų veiklų. Asmeninių raginimų akis į akį, skambučiais, laiškų, žinučių rašymo, aktyvios komunikacijos socialiniuose tinkluose, viešose grupėse, pastovių veiklų ir ryškios lyderystės, nuoširdžiai kuriančios santykius. Svarbu proceso metu stengtis pažinti žmones, jų pomėgius, požiūrį, priimtinus bendravimo būdus ir juos kūrybiškai atliepti.
PASIRUOŠIMAS DIRBTUVĖMS
- Kintančios oro sąlygos gali tapti iššūkiu, jei veiklos planuojamos lauke. Gali tekti sulaukti mažiau dalyvių, perplanuoti veiklas, procesas gali užtrukti ilgiau. Norint to išvengti reiktų pasirūpinti dirbtuvių vieta po stogu ar palapinėmis, kuriose galėtų veikti veiklos, informuoti dalyvius apie susitikimus ir pakviesti juos pasirūpinti atitinkančia oro sąlygas apranga.
- Gyventojai mokėsi pasitikėti profesionalu, klausti patarimų.
- „Pasidaryk pats“ dirbtuvių formatas lėmė tai, kad į veiklas ir susitikimus galėjo įsitraukti visi norintieji, o didžiausias atradimas ir netikėtumas buvo kaimynų savitarpio greita pagalba: neskaičiuojant savo laiko.
- Buvimas kartu, darbas komandose suartino ir supažindino kaimynus. Kaimynai susibūrė ir kartu ne tik dažė, šlifavo, suko varžtus, bet pritaikė savo gebėjimus: gamino užkandžius, pasakojo istorijas, jautėsi savo poilsio zonos šeimininkais.
- Išaugo gyventojų pasitikėjimas savimi ir kaimynais. Gyventojai susidraugavo tarpusavyje. Susipažinę senjorai prasiblaškė nuo vienatvės. Kaimynai pradėjo sveikintis.
- Po įgyvendinto projekto matoma pasikeitusi kiemo lankytojų bendruomenė. Prieš aplinkos tvarkymą, kieme dažnai rinkdavosi išgeriantys asmenys, o įgyvendinus ramybės erdvę: išvalius nuo šiukšlių, pasodinus augalų ir įrengus atsisėdimo vietas, pradėjo rinktis jaunimas, tėvai su vaikais, vyresnio amžiaus gyventojai.
- Projekto erdvė tapo funkcionali, traukianti akį, kelianti diskusijas, naudojama susirinkimams. Prie sukurtų terasų buvo švenčiamas gimtadienis.
- Po projekto atsirado iniciatyvių gyventojų, kurie pastoviai prižiūri ir rūpinasi pasodintais augalais.
- Gyventojams kilo naujos idėjos: organizuoti kartą per mėnesį vyksiančius kaimynų susitikimus ir kt.