PANEMUNĖS FESTIVALIS „POJŪČIŲ ŠILAS“

Projekto principai:

Bendruomenės – bendrakūryba, bendruomeniniai menai, bendradarbiavimas, vietos kultūros puoselėjimas, dalinimasis; įtraukimas, įvairovė
Fluxus – atsitiktinumas; nuotykis; paprastumas; nuolat kintantis judėjimas; „išjudėjimas“ iš kasdienybės bei rutinos

Veiklos vieta:Panemunės šilas ir Panemunės paplūdimio teritorija
Seniūnija: Panemunės seniūnija
Veiklos laikotarpis: 2021 – 2022 metai
Projekto iniciatoriai: bendruomeninių veiklų fasilitatorius Kęstutis Žižys, Giedrius Bučas 
Bendradarbiauta su kūrybos namais „KINAS Panemunė“, kavine Ipanema, Aktyvaus laisvalaikio jaunimu (4 žmonės), IMPRO Kaunas (3 žmonės), VšĮ „Kylantis Kaunas“, iniciatyva „Atiduotuvių kiemas“, Vincu Skripka, Justina Sutkute, Asta Bučiene, Jūrate Jukštiene, Monika Peldavičiūte, Ramune Balčiūniene su sūnumi, fotografu Dariumi Petruliu, dviračių žygio organizatore Solveiga Dambrauskaite, muzikos atlikėjais: Giedriumi Balbieriu ir Roberta Daugėlaite, Rūta Mur; Lapių miestelio bendruomenės centru (3 žmonės), VšĮ Pelėdų kava (2 žmonės), Artūru Baranausku ir Rūta Baranauskaite, gamtos menininkėmis Gerda Giedre Šeire, Monika Stirbiene, Aušra Šumakeriene,  VšĮ Vivus fortus (3 masažo meistrės), gidais Laimonu Užomeckiu ir Daiva Nevardauskiene.
Dalyviai: 36 asmenys
Lankytojai: apie 700 asmenų 

2018 – 2022 metais bendruomenių programa “Fluxus Labas!” kvietė Kauno miesto mikrorajonų gyventojus leistis į flux’išką nuotykį, kupiną kūrybos ir bičiulystės, atrasti savo gyvenamosios vietos tapatybę, artimiau pažinti šalia gyvenančius ir dalintis kultūra su kauniečiais bei miesto svečiais. Bendrakūrybos rezultatai ir skirtingi miesto rajonų veidai 2022-aisiais metais atsiskleidė 11-oje išskirtinių festivalių kiekvienoje miesto seniūnijoje. Festivalių formatą ir temą, atspindinčią konkretų rajoną, pasirinko vietos gyventojai, verslai ir iniciatyvos, o įgyvendinti padėjo bendruomenių fasilitatoriai, profesionalūs menininkai ir  Fluxus Labas! komanda.   

Liepos mėnesį ramuma ir sakais dvelkiančiame Panemunės šile vyko festivalis „Pojūčių šilas“. Festivalio dalyviai pušų užuovėjoje stengėsi įsiklausyti į savo pojūčius ir atrasti ryšį su savo aplinka, vienas kitu ir savimi pačiu. Miškas mieste ar miestas miške? Ar įmanoma abiejų draugystė? Koks mūsų vaidmuo šių dviejų aplinkų dermėje? – tai Panemunės bendruomenei aktualūs klausimai, kurie įkvėpė festivalio temą bei veiklas.  

Pagrindiniai festivalio tikslai: 

  • Sukurti šventę, kuri apjungtų aktyvius bei kūrybiškus Panemunės gyventojus, menininkus, iniciatyvas bei idėjas ir atspindėtų mikrorajono tapatybę. 
  • Kviesti vietos gyventojus įvairiais tradiciniais ir netradiciniais formatais pažinti savo gyvenamąją aplinką, pamatyti ją nauju žvilgsniu ir tapti svetingais šeimininkais į Panemunę užsukantiems svečiams. 
  • Skatinti tvarumo, bendradarbiavimo, bendrakūrybos, „pasidaryk pats“ kultūros principus, sukurti erdvę juos tiesiogiai pažinti bei išbandyti. 
  • Atkreipti dėmesį į Panemunės unikalumą, kur miestas persipina su gamtos grožiu, ir kviesti būti atsakingais už ją. 

Festivalio „Pojūčių šilas“ link vedė 2019 metais prasidėjusios įvairios nedidelio formato veiklos, kuriomis buvo siekiama geriau pažinti mikrorajoną, jo gyventojus, erdves, skatinti laiką leisti bendruomeniškai ir kūrybiškai. Šios veiklos kasmet augo dalyvių bei lankytojų skaičiumi, teritorijos atžvilgiu (2020 m. startavo paplūdimyje, bet vėliau išsiplėtė į Panemunės šilą, daugiabučių kiemus, kūrybos namus „KINAS Panemunė“), veiklų  ir temų įvairiapusiškumu. Per tuos metus sukaupti: įdirbis, kontaktai, patirtys, tapo festivalio programos pagrindu, o renginio temą pasufleravo pati vietovė bei joje esanti gamta. Atsižvelgiant į tai, renginio dalyviai buvo kviečiami įsitraukti į festivalio veiklas per 5 pagrindinius pojūčius: 

  • Lytėjimą. Vyko molio terapija (dalyviai buvo kviečiami moliu „gydyti“ medžių žaizdas), tapyba augalais, žemės meno dirbtuvės, sporto treniruotės, o atokioje miško aikštelėje įsikūrė masažų zona su masažo lovomis. 
  • Skonį. Šiam pojūčiui skirtoje stotelėje dalyviai galėjo paragauti gilių kavos ar patys pasigaminti au(galingą) suktinuką.  
  • Regą. Miško properša tapo atvira galerija, kurioje buvo eksponuojamos 2 jaunimo sukurtos tematiškai su festivaliu susijusios parodos: apie tvarumą ir modernizmo laikotarpio madą. 
  • Kvapus patirti kvietė speciali instaliacija – medžiuose sukabintuose indeliuose „užkonservuoti“ įvairūs miesto ir gamtos kvapai. 
  • Garsą, kuris atsiskleidė 2 muzikos atlikėjų pasirodymais pagrindinėje scenoje miško aikštelėje. Be to, kiekvienas norintis galėjo ir pats susikurti keisčiausius garsus iš įvairių gamtos objektų. 

Visos festivalio veiklos buvo išdėstytos įvairiose Panemunės paplūdimio ir Šilo erdvėse, o dalyviai buvo skatinami pasinerti į nuotykį bei netikėtumą, ir atrasti šiuos taškus individualiai „klaidžiojant“ miško takeliais. Taip pat lygiagrečiai vyko ir 3 patyriminės ekskursijos, kviečiančios gamtos ir miesto tyrinėjimui: miško maudynės, ekskursija „Aukštoji Panemunė. Kurorto istorijos“, dviračių žygis „Nepalik pėdsako“. Viso renginio metu tvariai vartoti skatino partnerių GiverTag įkurta erdvė „Atiduotuvių kiemas“, kurioje buvo galima atiduoti nebereikalingus daiktus, mainytis, atsinaujinti, įsitraukti į aktyvius žaidimus bei diskusijas. Festivalis simboliškai užbaigtas 2021 – aisiais panemuniečio režisieriaus Dariaus Petrulio kartu su Panemunės bendruomene sukurto filmo „Pojūčių šilas“ peržiūra kūrybos namuose „KINAS Panemunė“. 

Pagrindinė festivalio organizacinė komanda buvo 4 asmenys. Pradžioje reguliarių susitikimų metu buvo išsigryninami Panemunės resursai, t.y., kokius mikrorajone aktyviai veikiančius žmones, organizacijas galima įtraukti į festivalio įgyvendinimą; kokios yra potencialios festivalio vietos; kokie partneriai gali prisidėti prie festivalio sklaidos ar veiklų tinklelio praturtinimo. Ne mažiau svarbu buvo atrasti bendruomenę vienijančią, aktualią festivalio temą bei formatą – šiuo atveju ji gimė savaime, peržvelgus ankstesniais metais Panemunėje vykusių veiklų metu vyravusias temas. 

Organizacinė komanda taip pat buvo atsakinga už renginio leidimo suderinimą, techninį išpildymą, savanorių įtraukimą, komunikaciją. 

Organizacinės komandos iniciatyva likusi bendruomenės dalis prie festivalio įgyvendinimo galėjo prisidėti keliais skirtingais būdais: 1) inicijuojant kūrybines veiklas festivalio metu (pvz., vietos trenerės vedė ryto treniruotes; keletas bendruomenės narių organizavo kūrybines dirbtuves); 2) dalinantis turimais resursais (pvz., kavinė Ipanema suteikė elektros prieigą bei leidimą jiems priklausančioje teritorijoje organizuoti veiklas); 3) komunikuojant apie festivalį savais kanalais; 4) savanoriaujant renginio metu. 

Pastebėta, kad prie festivalio įgyvendinimo žmonės jungėsi noriai ir kiekvienas atsinešė skirtingą indėlį bei savo auditoriją. Įvairiapusiškos veiklos leido sukurti formatą, kuris buvo įdomus įvairaus amžiaus, pomėgių dalyviams – dauguma ne tik užsuko trumpam pabūti, bet ir pilnai sudalyvavo viso pusdienio programoje. Be to, dalyvių įtraukimą palengvino ir tai, kad porą metų Panemunės bendruomenė turi patalpas, kuriose aktyvios veiklos vyksta ir žiemos metu. Jų metu galima pristatyti tęstines veiklas, skleisti žinią apie planus vasaros sezonui, kviesti prisijungti. 

Planuojant kitą panašaus pobūdžio festivalį norėtųsi daugiau dėmesio skirti kitų oficialių Panemunės bendruomenių įtraukimui (ypač senjorų), taip pat sukurti struktūrą, kaip nuosekliai ir produktyviai įtraukti vietos verslus bei švietimo, kultūros įstaigas. Tikėtina, kad tai galėtų būti galimybė kokybiškai išplėsti festivalio programą bei auditoriją. 

  • Įgyvendintas masinis renginys „Pojūčių Šilas“, atspindintis vietos tapatybę, ir apjungęs skirtingas Panemunės iniciatyvas, organizacijas, žmones.  Ypač svarbu tai, kad renginio tema bei formatas kilo iš pačios bendruomenės, o pagrindinė jo funkcija – ne pramoginė, bet šviečiamoji – pažintinė – bendrakūrybinė. 
  • Svarbus pokytis yra tai, kad nuoseklaus įdirbio dėka susibūrė jaunų žmonių komanda, kuriai rūpi kultūrinės veiklos Panemunėje bei jų tęstinumas. 
  • Renginio metu per įvairias kūrybines veiklas buvo įveiklintos netradicinės Panemunės vietos, o tai ne tik suteikė galimybę dalyviams jas išvysti nauju žvilgsniu, bet ir praplėsti suvokimą, kas yra menininkas ir meno erdvė.  
  • Renginio vieta – gamta, kuri tapo pagrindine scenografija, tema, veikla. Pradžioje derinant renginio leidimą jis nebuvo gautas argumentuojant galima žala gamtai, tad ypač svarbu organizuojant renginį „jautrioje“ vietoje, pritaikyti renginio formatą konkrečiai vietai, o ne atvirkščiai. 
  • „Originali ir tuo pačiu paprasta idėja. Unikalus renginys, labai tinkamas tiek šeimoms, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Smagu praleisti dieną gamtoje ir kūryboje“ (festivalio dalyvis). 
  • „Kadangi pats asmeniškai neturėjau jokios patirties tokioje veikloje, esu labai dėkingas Kaunas2022 Fluxus Labas! programos kuratoriams, kurių dėka visada jaučiau palaikymą patarimais, konsultacijomis, idėjomis. Viso šio projekto dėka atsirado patalpos, kuriose žmonės gali įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Už tai noriu pasakyti didelį Ačiū!” (fasilitatorius Kęstutis Žižys)   
Fluxus labas! Laboratorijos