Fluxus Labas! Kiemas|A. Juozapavičiaus pr. 31G|Šančiai


Projekto principai:

Bendruomenės – dalyvaujamosios kultūros ugdymas, decentralizacija, bendra-kūryba, įgalinimas, vietos kultūros puoselėjimas, dalinimasis, įtraukimas, ryšiai
Fluxus – atsitiktinumas, nuotykis, „pasidaryk pats“ kultūra ir estetika, paprastumas, naikinama riba tarp meno ir gyvenimo, „išjudėjimas“ iš kasdienybės bei rutinos

Veiklos vieta:Juozapavičiaus pr. 31 G, Kaunas (54.86930, 23.93985)
Seniūnija: Šančių seniūnija
Veiklos laikotarpis: 2021
Projekto iniciatoriai: kiemo atstovai: Dainė Rinkevičiūtė Ir Jonas Danielevičius
Bendradarbiauta su: „No Name Studio
Projekto menininkai: architektė Edita Bružikaitė, Muzikantai: Darius Matonis, Monika Pociūtė, Goda Kacilevičiūtė, Aistė Jakaitė
Dalyviai: 99
Lankytojai: 58
Meninio objekto pristatymo renginys: 10 dalyvių, 45 žiūrovai 
Išliekamasis objektas Šviečianti meninė instaliacija (šviečianti naktį kiemo scena, 4 suolai stačiakampiai gretasieniai, 7 trikampiai suolai) 

Fluxus Labas! No Name Studio kiemo bendruomenė su Daine Rinkeviciute ir Jonu Danielevičiumi  priešakyje tapo dar vienu didelio pokyčio pavyzdžiu, kurio pagrindą sudaro – kultūra. 2021 metų vasarą bohemiškose ir gilią istoriją slepiančiose Šančių kareivinėse, A. Juozapavičiaus pr. 31 G namo bei jį supančių daugiabučių namų, kiemo gyventojai, menininkė Edita Bružaitė, savanoriai bei koordinatoriai kūrybinių dirbtuvių metu telkė aplinkinių namų bendruomenę vienam, bendram tikslui – šviečiančios meninės instaliacijos įgyvendinimui kieme. Veiksmo vieta – kiemas, adresu Juozapavičiaus pr. 31G, yra Žemųjų Šančių viešųjų erdvių sistemos dalis. Kieme, aktyvių gyventojų iniciatyva, nuo 2019m. Buvo organizuojamos veiklos bendruomenei palaikančios erdvės gyvybingumą, tačiau pati vieta stokojo patrauklios viešosios erdvės įvaizdžio, bent minimalių erdvės humanizavimo priemonių, kurios padėtų kiemui tapti funkcionalesniu, saugesniu. Projekto metu  pamėginta šį iššūkį išspręsti taip sukurtas kiemo akcentas – kiemo scena prie vaikų krepšinio aikštelės, kuri sustiprino erdvės gyvybingumą dienos metu, o tamsiu paros metu savo šviesomis ragina kaimynus susitikti: aptarti svarbiausius klausimus, išgerti puodelį kavos ar pasidalinti turimais talentais bei istorijomis! Vienas tokių vakarų įvyko 2021 metų vasaros pabaigoje, kai Open Mic renginio metu buvo pristatyta ir atidaryta naujoji kiemo scena. 

PROCESAS 

  • Idėjų vystymas prasidėjo nuo erdvės tyrimo, pasitelkiant Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklo (LUIT) sukurtą metodiką ir leidinį “MŪSŲ APLINKOS ERDVĖS: KAIP JAS ĮSIVERTINTI IR PAGERINTI”, skirtą įvertinti viešosios erdvės privalumus/trūkumus bei pasirinkti galimas erdvės tobulinimo priemones.  
  • Apibendrinus tyrimą, buvo iškelti tikslai atsižvelgiant į atliktą kiemo vertinimą:  – numatyti apšvietimą, kuriantį saugumo jausmą;  – kieme palaikyti švarą ir tvarką;   – kurti saugią ir įdomią aplinką, skatinančią tyrinėti ar žaisti;  – aiškiai formuoti funkcinę/veiklos zoną kieme;  – sukurti erdvėje dominantes/ę;  – dizaino elementams naudoti patvarias ir kokybiškas medžiagas; 
    – į gamybą įtraukti vietos bendruomenę.  
  • 2021 metų birželio mėnesį vietos menininkė  suorganizavo 3 kūrybinius susitikimus su kiemo bendruomene, kurių metu buvo pristatyti erdvės vystymo rezultatai, pasitikrinti išsikelti tikslai. Atsižvelgiant į keltus tikslus, susitikimų metu vyko pradinių idėjų pristatymas kaimynams, kurios buvo tobulinamos, detalizuojamos tol, kol gimė visiems priimtinas meninės instaliacijos vaizdinys. 
  • Viso proceso metu menininkė kartu su projekto koordinatore bei savanoriais siekė įgyvendinti Fluxus Labas! tikslus: į procesą įtraukti bendruomenę, supažindinti kiemo gyventojus tarpusavyje, skleisti bendrakūrybos idėją bei supažindinti su veiklomis vykstančiomis kituose Kauno miesto kiemuose. 
  • Meninės instaliacijos gamyba vyko kūrybinių dirbtuvių metu liepos – rugpjūčio mėnesiais ir truko 9 darbo dienas, kurių metu buvo atliekami kūrybiniai ir konstravimo darbai.   
  • Užbaigiamasis naujosios Kiemo scenos pristatymo renginys įvyko 2021 rugpjūčio 25 d. ir pritraukė apie pusšimtį žiūrovų iš aplinkinių daugiabučių namų.   

Įsitraukusi bendruomenė buvo skirtingo amžiaus grupių (nuo vaikų iki vidutinio amžiaus žmonių), žingeidi, kūrybinga, tačiau naujai besiformuojanti. Dauguma gyventojų iki tol bendravo tik su savo name gyvenančiais kaimynais ir laiką leido savo daugiabučio namo kieme.  

METODAI 

  1. Bendravimas ir komunikacija su bendruomene
    Apie veiklas kieme komunikavo pakabinti plakatai informaciniuose stenduose, laiptinėse. Savanoriai perėjo aplinkinių namų butus ir asmeniškai pakvietė gyventojus dalyvauti dirbtuvėse. Dirbtuvių metu langus atverti kvietė garsi muzika. 
  2. Vietos konteksto ir istorijos pažinimas
    Vyko architektės, A. Juozapavičiaus pr. 31G name įsikūrusių menininkų bei aplinkinių namų gyventojų susitikimai kieme prie raudonų plytų kareivinių. Kiemas neaptvertas, atviras visiems, dažnai pritraukiantis vaikus, dėl čia esančio krepšinio lanko. Susitikimų metu kiemo senbuviai pasakojo vietos istoriją, prisiminimus apie apgriuvusias kareivines, dalinosi mintimis apie aplink gyvenančius žmones, menininkų bendruomenę. 
  3. Aktyvacija kieme
    Pirmosios iniciatyvos kieme ir aktyvesnis bendruomenės telkimas kieme prasidėjo dar 2019m., kai Dainė ir Jonas („No Name Studio“) ėmė organizuoti įvairius bendruomenei atvirus renginius: karantino metu į kiemą priėmė Kalėdinį autobusą, sukūrė degančią ugnies instaliaciją, rengė tapybos plenerus ir edukacijas vaikams, fotografijos stovyklas, mokymus bei parodas. Taip pat inicijavo kūrybinio veiksmo festivalį “Gyvas namas”, kuris tapo kasmetine tradicija per šiuolaikinio meno pasirodymus atverti netradicines kareivinių erdves žiūrovams. 
  4. Informaciniai susitikimai, idėjų pristatymai, diskusijos
    Vyko keli bendruomenės susitikimai su menininke, kurių metu buvo rodomi analogai, buvo aptarta esama situacija ir kiemo problemos. Susitikimų metu menininkė pateikė kiemo traukos objekto variantus, išklausė gyventojų idėjas, pastabas ir patarimus. 
  5. Bendruomenės būrimas dirbtuvių metu bendrakūrybos būdu, kuriant meninį objektą
    Gyventojai kartu tvarkė aplinką bei įveiklino erdvę kieme sukurtu meniniu objektu. Dirbtuvių metu susipažino su „Pasidaryk pats“ kultūra. Dalis dirbtuvėse dalyvavusių pirmą kartą rankose laikė įrankius, mokėsi jais naudotis. Vietiniai menininkai dalinosi žiniomis ir patarimais. Dirbtuvių metu buvo ugdomas supratimas, kad aplinka galima rūpintis patiems ir nereikia laukti, kol ja pasirūpins kažkas kitas. Į procesą buvo įtraukti skirtingo amžiaus asmenys su skirtingais talentais ir gabumais. 
  6. Savanorių pagalba
    Savanoriai prisijungę prie menininkės ir gyventojų padėjo įgyvendinti kiemo akcentą, pasirodymų erdvę ir užbaigti idėją. Taip pat savanoriai padėjo menininkei įtraukti naujai prisijungusius gyventojus, koordinuoti procesą, kalbinti gyventojus, praeivius ir kviesti jungtis prie bendruomeninės veiklos. Pačios dirbtuvės gyventojų nepritraukia, tačiau tinkamas užkalbinimas ir dirbtuvių pristatymas, įtraukimas pagal interesus gali paskatinti ir padrąsinti gyventojus prisijungti. Savanorių buvimas dirbtuvėse motyvuoja gyventojus taip pat savo kieme prisidėti prie veiklų  neatlygintinai. 
  7. Šventė kieme
    Svarbia bendruomenės būrimo dalimi tapo kiemo šventė – talentų vakaras, kuris įvyko kelios dienos po dirbtuvių. Talentų vakaro metu ne tik buvo matomas dirbtuvių rezultatas, bet ir sukurta erdvė kaimynams pasidalinti savo talentais. Susirinkę kieme kaimynai iš aplinkinių namų stiprino tarpusavio bendravimą, mezgė ryšius. 

VEIKLŲ PASIRINKIMAS IR PLANAVIMAS 

  • A. Juozapavičiaus pr.  31G namo bendruomenė neturi savo suformuoto sklypo
    Daugiabutis namas stovi ant valstybinės žemės, tad dirbtuvių metu buvo sudėtinga vykdyti naujų objektų su pamatais statybas. Tam, kad išvengti nusivylimo, bendruomenė turėtų susiformuoti daugiabučio namo sklypą arba gauti leidimus statyti laikinus objektus kieme be kasimo darbų. Prieš pradedant projektą reikia išsiaiškinti ar bendruomenė turi savo sklypą, jei ne veiklas pritaikyti prie esamos situacijos. 
  • Name  nėra daug pastoviai gyvenančių asmenų ar aktyvių bendruomenės narių
    Jei gyventojai nėra pastovūs ar vangiai įsitraukia į bendruomenines veiklas, gali būtų sunku vykdyti bendras veiklas. Tikėtina, kad tokiu atveju teks burti platesnę bendruomenę, į veiklas kviesti kitų aplink kiemą esančių daugiabučių namų gyventojus. Taip gali padidėti projekto apimtis. Didesnės bendruomenės telkimui reikalingi papildomi žmogiškieji resursai, daugiau komandos narių, aktyvistų, savanorių. 
  • Išsitęsęs procesas
    Komplikuotas ir ilgas procesas, dideli tarpai tarp susitikimų, ilgos netradicinio eksperimentinio meninio objekto medžiagų paieškos gali išvarginti ne tik menininkus, bet ir gyventojus. Jei procesas visgi išsitęsė paorganizuoti bendruomenę buriančių veiklų tarpams užpildyti. 
  • Sudėtingi darbai, kurių negalima atlikti bendros talkos metu  Reiktų atkreipti dėmesį, kad ne visi meniniai ar techniniai darbai gali būti atliekami bendros talkos būdu (pvz.: staliaus, suvirinimo darbai)  ir jų užbaigimas gali užsitęsti. Svarbu planuojant darbus menininkui nusimatyti papildomų specialistų įtraukimo galimybėmis, pasiruošti gyventojų apmokymui, jei darbai sudėtingesni, skirti daugiau  laiko darbų užbaigimui. 

 

MAŽAS BENRUOMENĖS PAŽINIMAS  

  • Ribotos fizinės galimybės.
    Užsibrėžtus per ambicingus rezultatus trukdė pasiekti sveikatos apribojimai. Dauguma dirbtuvių dalyvių buvo vyresnio amžiaus arba vaikai. Pirmų susitikimų su bendruomene metu svarbu susipažinti su dirbtuvių dalyviais ir įsivertinti, ar planuojamos veiklos jiems tinka ir ar bendruomenė yra pajėgi išsikeltus tikslus pasiekti. Menininkui svarbu būti pasiruošus įtraukti įvairius bendruomenės narius, tačiau veiklas adaptuoti pagal dalyvių galimybes.   

 

MAŽAS BENRUOMENĖS ĮTRAUKIMAS, PARINKTI NETINKAMI METODAI 

  • Mažas bendruomenės narių įsitraukimas
    Tuose projektuose, kurių bendruomenės dar tik formuojasi ir neturi stipraus ir veikiančio lyderio, verta pagalvoti ir į procesą įtraukti žmogų, kuris skatintų bendruomenės narių įsitraukimą į procesą, kviestų į susitikimus, atsakytų į klausimus, rinktų istorijas, taip bus išvengta žemo dalyvių įsitraukimo ir mažo dalyvių skaičiaus. Taip pat kviečiant į veiklas didesnę ar jauną bendruomenę pastovus įsitraukimas gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Gali prireikti pastovių skirtingo turinio ir į įvairias amžiaus grupes orientuotų veiklų.  

POKYTIS 

  • Menininkė sužinojo kokios procedūros ir veiksmai turi būti atlikti derinant renginių vietą, laiką, meninių objektų įgyvendinimą su miesto savivaldybe ir kitomis institucijomis. Ši patirtis ir įgytos žinios bus naudingos ateities projektams ir bei užtikrins veiklų tęstinumą. 
  • Į pirmuosius susitikimus susirinko ne itin daug žmonių, tačiau paskutiniame pristatomajame kiemo renginyje pasimatė stiprus dalyvių augimas bei susidomėjimas. 
  • Prie veiklų kieme gyventojai prisidėjo įvairiai: vaišėmis, patarimais, įrankiais, komplimentais. Tuo pačiu jie jautėsi laisvai tiesiog būti, bendrauti, žaisti netoliese fiziškai neprisidedant prie objektų įgyvendinimo. 
  • Susitikimų metu kaimynai dalinosi vietos istorijomis, susitiko senbuviai ir naujai įsikėlę gyventojai. 
  • Gyventojai priėmė naują objektą kieme, talentų vakaro metu spontaniškai dalinosi savo talentais, muzika. 

 

POVEIKIS 

  • Pasiektas veiklų rezultatas: kiemo bendruomenės tarpusavio ryšių sukūrimas. 
  • Sukurtas meninis objektas, kuris padeda puoselėti bendruomeninius ryšius. 
  • Su bendruomeniniais darbo metodais supažindinta architektė Edita Bružikaitė. 
  • Dirbtuvių dalyviai galėjo pirmą kartą paimti į rankas įrankius, taip buvo auginamas dalyvių pasitikėjimas savimi ir vienas kitu. 
  • Po „Fluxus Labas! Kiemas“ projekto kieme gyventojai tapo atviresni, į laiptines priėmė kultūrinius projektus Cirkuliaciją, Kultūra į kiemus. Kieme taip pat įvyko 2022 metų Šančių festivalio programos dalis. 
  • No Name Studio tęsia savo veiklas, kiemo baldą naudoja vaikų dienos stovyklų metu. 
Fluxus labas! Kiemas