Vilkijos apylinkės teismas

Didžiausias namas miestelyje

Tarpukariu Vilkija buvo valsčiaus centras. Nemažai gyventojų vertėsi žemės ūkiu, žvejyba, padieniais verslais, mažiau buvo prekybininkų ir amatininkų (dalis jų išsikėlė į didesnius miestus). Čia gyveno gausi žydų bendruomenė, turėjusi savo mokyklą ir sinagogą. Gausėjo statybų, imtasi tvarkyti ir patį miestelį. 1929 m. pakeitus statybos įstatus ir leidus Lietuvos miestuose ir miesteliuose griauti blogos būklės bei vaizdo pastatus ar jų dalis, Vilkijoje nugriauta kelesdiašimt tokių objektų, daugiausia žemutinėje dalyje – senosios aikštės vietoje ir gretimose gatvėse. Iki 1935 m. akmenimis išgrįstos miestelio pagrindinės gatvės, jose pakloti betono plytelių šaligatviai. Stambesnių miestelio tvarkymo darbų imtasi paskutiniais nepriklausomybės metais, ypač po 1938 m. miestelio centrą nusiaubusio didžiulio gaisro. Jis kilo senosios turgaus aikštės kvartale, be jokios tvarkos tankiai užstatytame mediniais namais.

Kauno gatvės įkalnėje, ties posūkiu į Bažnyčios gatvę, į akis krenta didžiulis geltonas medinis gyvenamasis namas. 1920 m. jį pasistatė Jagminiškių dvarelio ūkvedys Jonas Grigas. „Prie Padauguvos kaimo buvusį Jagminiškių dvarelį valdęs dvarininkas Strumila skyrė ūkvedžiui lėšų namui Vilkijoje statyti – kad senatvėje būtų arčiau bažnyčios. Namas pastatytas didelis, erdvus, su aštuoniais dideliais kambariais, didžiule sale pirmajame aukšte ir dešimčia kambarių antrajame aukšte. Namo statyba kainavo apie 60 tūkst. tarpukario litų“, – teigia Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Vilkijos apylinkės teismo darbuotojai 1936 m. M. Marma – šeštas iš dešinės. Nuotraukos šaltinis: Marmų asmeninio archyvo nuotrauka.

Greta senosios Vilkijos klebonijos, dar vienu ne mažiau garsiu Vilkijos pastatu tapo tarpukariu statytas ir Grigų šeimai priklausęs namas. Garsus dar ir dėl to, kad savo laiku tai buvo didžiausias namas visame miestelyje. Iš pradžių čia planuota įsteigti sanatoriją, kurioje karšto smėlio pagalba būtų gydomi reumato kamuojami ligoniai, tačiau pasikeitus planams, pastate įsikūrė Vilkijos apylinkės teismas. Pats namo šeimininkas šiame teisme dirbo raštininku, o vėliau – pas prezidentą A. Smetoną ūkvedžiu. Šiame name taip pat dirbo žinomas vilkijietis, Steigiamojo Seimo narys, teisininkas Mykolas Marma.

Iki šių dienų išliko autentiški namo langai su vidinėmis langinėmis, gaminti vietinio dailidės. „Tikslumas – begalinis: langai ir dabar lengvai atsidaro. Beje, iš pradžių namas buvo nudažytas ne geltonai, kaip dabar, o rudai su sodraus rugiagėlių mėlynumo apvadais ir baltais langų rėmais“, – prisiminė Z.Kalesinskas.

Pirmasis namo aukštas buvo išnuomotas teismui. Viename jo gale įsikūrė teismo salė, raštinė, kitame gyveno teisėjas su žmona. Ši buvo gydytoja, tame pačiame name įsirengė kabinetą ligoniams priimti. Antrajame aukšte gyveno J.Grigo ir Petronėlės Grigienės vaikai – trys sūnus ir dukra. Sovietmečiu pastatas nacionalizuotas. Čia veikė ir Vilkijos vykdomojo komiteto teismas, ir poliklinika. Atkūrus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Grigų vaikams. 1991 m. čia įkurta aukštesnioji D. ir Z.Kalesinskų liaudies amatų mokykla. Mokykla veikė iki 2007 m.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Šaltiniai: 

Ž. Rinkšelis, Vilkijos miestas. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenų bazė.

Vilkijos gimnazijos surinkta informacija apie Vilkijos mokyklas.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.