Pastatų grupė

Laikraštis „Lietuvos aidas“, 1938 m. rugpjūčio 6 d.: „Šiandien apie pusę pirmos Vilkijoje kilęs gaisras per pusantros valandos prarijo 21 namą, paliko apie 120 žmonių be pastogės ir padarė už apie pusę milijono lt. nuostolių. Gaisras kilo Vydūno ir Kauno g. kampe – pačiame miestelio centre. Ten daugiausia namai mediniai, tik vienas kitas turėjo nuo gaisro saugojančias mūro sienas.“ 

Gaisras Vilkijoje XX a. 4 deš. A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus nuotr. Prieiga per internetą: www.autc.lt

Ugnis – miestelio modernizacijos katalizatorius

Didieji gaisrai ir katastrofos visuomet buvo ne tik visa griaunantis, bet ir nauja kuriantis veiksnys. Dažnai tai tapdavo lengvinančia aplinkybe, kuomet reikėdavo iš esmės perplanuoti arba perstatyti gyvenviečių dalis, kad jos atitiktų naujus higienos, saugumo ir patogumo reikalavimus. Žinoma, daugeliu atvejų pakakdavo tiesiog pakeisti įstatyminę bazę. Pavyzdžiui, 1929 m. buvo pakeisti statybos įstatai, leidę Lietuvos miestuose ir miesteliuose griauti blogos būklės bei vaizdo pastatus ar jų dalis. Vilkijoje, tuo metu, nugriauta keliasdešimt tokių pastatų. Tačiau paskutiniais nepriklausomybės metais imtasi ir stambesnių miestelio tvarkymo darbų. 1938 m. po miestelio centrą nusiaubusio gaisro, Vilkijoje susidarė galimybė atsirasti modernių pastatų grupei ir unikaliam urbanistiniam planui, iki šiol išskiriančiam Vilkiją kitų Kauno rajono ir Lietuvos miestelių kontekste.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Ar žinote su šiais pastatais susijusių istorijų? O gal turite senų jų nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

L. Mykolaičio nuotraukos, 2018 m.