Valstybės veikėjo J. Norkaičio namas

Reikšmingų valstybės veikėjų „kampas“

Tai įdomus, dviejų skirtingų, tačiau to paties architekto suprojektuotų ir tuo pat metu pastatytų gyvenamųjų namų kompleksas. Jų vertę kuria ne tik išraiškinga architektūra, bet ir ją padiktavusi kalvota sklypo vieta ir gatvių kampas, pagal kurį „nubanguoja“ pastatų kontūrai. (Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.). Visa tai – perspektyvaus tarpukario modernisto Arno Funko nuopelnas. Greta suspiestus pastatus jungia ne tik architektūra, bet ir jų statybų iniciatoriai. Ir nors tai ne giminės, abiejų šių namų savininkais buvo du reikšmingi tarpukario valstybės pareigūnai – Jonas Norkaitis ir Stasys Stašys. Abu prabangūs keliabučiai namai atitiko šių valstybės veikėjų statusą.

J. Norkaitis darbo kabinete. Šaltinis: Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930. Kaunas, 1933 m.

Ekonomistas ir derybininkas

Jonas Norkaitis – tarpukario Lietuvos ekonomistas ir diplomatas, ilgametis ir įtakingas valstybininkas, kuriam teko aktyviai dalyvauti ne tik valstybės vidaus politikoje, bet ir tarptautinėse derybose. 1919 m. iš Sankt Peterburgo parvykęs į Lietuvą, jau 27-erių jis pasirenka valstybės pareigūno kelią – kurį laiką dirba Jurbarko ir Virbalio muitinių viršininku. 1923 m. prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, jis paskiriamas Finansų ministerijos įgaliotiniu Klaipėdos kraštui ir Klaipėdos muitinės viršininku. 1925 m. J. Norkaitis persikelia į Kauną ir iki pat nuosavų namų statybos 1935 m., jis vadovauja finansų ministerijos Prekybos departamentui. J. Norkaičio gyvenimo aprašyme figūruoja visa eilė narysčių ekonominių organizacijų veikloje – jis prisidėjo prie AB „Lietuvos cukrus“ steigimo, buvo renkamas jos pirmininku, taip pat priklausė Lietuvos energijos komiteto ekonominei komisijai.

Lietuvos Respublikos delegacija prieš išskrendant derybų į Maskvą. Priekyje iš kairės: Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Jonas Norkaitis, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius įgaliotasis ministras Edvardas Turauskas, ministro pirmininko pavaduotojas Kazys Bizauskas, švietimo ministras Leonas Bistras. Kaunas, 1939 m. spalio 7 d. Fotografas J. Miežlaiškis. Šaltinis: Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka, LCVA, P-13346.

Mėgiamą ekonomisto darbą paįvairindavo ir diplomatiniai reikalai. Tiesa, ne visi jie buvo malonūs ir lengvi. Nuo 1936 m. J. Norkaitis buvo skiriamas skaitlingų ekonominių derybų su užsienio valstybėmis delegacijų vadovu, o 1939 m. tapo tarptautinių derybų su Sovietų Sąjunga dalyviu, po kurių buvo pasirašyta Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, faktiškai atvedusi į Lietuvos okupaciją 1940-aisiais. Deja, kaip ir daugelis valstybės pareigūnų, ketvirtame dešimtmetyje investavusių į nekilnojamąjį turtą ir nuosavų namų statybas, Norkaičių šeima šiais namais ilgai pasidžiaugti nespėjo. Kaip ir daugeliu atvejų, išsiskyrė tik likimo kryptys – vienų keliai vedė į Sibirą, kitų – į Vakarus. 1939 m. J. Norkaitis iš šių namų išvyko į Maskvą derėtis, tačiau jau 1940 m. vasarą iš čia su šeima buvo priverstas trauktis į Vokietiją.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Lietuvos delegacija vyksta į Maskvą deryboms. 1939 m. spalio 7 d. Iš kairės: pirmas – Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius J. Norkaitis, antras – kariuomenės vadas generolas S. Raštikis, trečias – užsienio reikalų ministras J. Urbšys, ketvirtas – ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas.

Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2019 m.