Tarpukario Kaunas kiekvieną pavasarį patirdavo neramumų. Ledonešio metu kylantis upių vanduo tapdavo nuolatine grėsme Senamiesčio ir Naujamiesčio gyventojams bei pastatų šeimininkams. Situaciją pablogindavo dar ir tai, kad vandens lygis kildavo greitai, o kai kada ir naktį. Anuomet ne vienam kauniečiui tekdavo sukti galvą, kaip gelbėti turtą, apsirūpinti produktais ilgesnio potvynio metu ar kaip apskritai išlikti gyvam.
„Lietuvos žinios“, 1936 m. Šaltinis: www.epaveldas.lt
Tiesa, rūpesčių kildavo ne visiems, todėl ir nuotaikos vyraudavo skirtingos. Vieniems tai katastrofa, asmeninė nelaimė, kitiems – džiugi gamtos išdaiga, įsimintinas kiekvienų metų reginys arba proga apkalbėti su nelaime kovojančios savivaldybės sprendimus.
Kauno potvynis Kęstučio gatvėje, 1936 m. Šaltinis – „Gražinkime Kauną“: https://grazinkimekauna.wordpress.com/tag/aleksotas/
Viena artimiausių Nemuno upei – Kęstučio gatvė – dažna to meto fotografų apsilankymo vieta. Apie tai liudija nemažai išlikusių įvairių laikotarpių potvynio nuotraukų, kuriose galime matyti įvairias šios gatvės perspektyvas. Dėmesio nestokojo ir Kęstučio g. 79 namas. 1936 m. fotografijoje matome įprastą šaligatvį pakeitusį upės vandenį ir valtimi plaukiančius skrybelėtus ponus. Įdomu ką tuo metu galvojo ir kaip su potvyniu tvarkėsi pro namo langus nedrąsiai žvelgiantys jo gyventojai… Tačiau nuotrauka džiugina ne tik įsimintino įvykio įamžinimu, bet ir galimybe iš arčiau pažvelgti į jau nebeišlikusias pastato detales: balkono ir laiptinės duris, įprasta tuo metu lenteles ant namo sienų.
Žilvino Rinkšelio tekstas
Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!