Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Šiandienos paveldo verčių nustatymas nebeįsivaizduojamas be visuomenės ir paveldo bendruomenės įsitraukimo. Ypač XX a. architektūros atveju, kurios palikimas yra glaudžiai susijęs su erdvėmis, kuriose mes dažnu atveju gyvename, dirbame, kuriame ir leidžiame savo laisvalaikį. Norėdami atsakingai pritaikyti savo poreikiams tai ką unikalaus sukūrė kiti, bendradarbiaudami ir diskutuodami su visomis suinteresuotomis grupėmis mes galime suderinti paveldo išsaugojimą su visuomenės poreikiais, kad paveldas netaptų draudimu, bet privilegija ir gyvenimo kokybę keliančiu veiksniu.