Projekte siekiama pažvelgti į visus Kauno Karininkų ramovės pastato mitologinius ir istorinius sluoksnius bei sukurti naują požiūrį į pastatą. Paliekama tik neutrali architektūrinė erdvė, kurią galima apibūdinti per kompoziciją, proporcijas, medžiagas ir detales. Šis projektas kelia klausimą apie legendos kūrimą pasitelkiant architektūrą ir apie tai, kas iš jos lieka, kai mitinis sluoksnis yra pašalinamas. 

Pirmas autorės kūrybinio proceso žingsnis buvo surinkti pastato legendas, jas kataloguoti ir sukurti naują architektūrinių piešinių ir modelių rinkinį be mitų. Tai leido pamatyti Karininkų ramovės pastato architektūrines vertes, kaip pavyzdžiui, fasado tektonikos ar vidaus erdvių grožį ir sukurti pastato interpretaciją – „nuogo“ pastato modelį. Vietos gyventojų dalyvavimas buvo svarbi šio projekto dalis. Malgorzata panaudojo Karininkų ramovės kūrinį užmegzti dialogą su praeiviais gatvėje. Ji klausė, koks Kauno gyventojų manymu yra šio pastato vaidmuo mieste ir kaip jis veikia jų pačių architektūros suvokimą? Ar šis pastatas yra ir gali būti vietos tapatybės dalis? Kas liktų iš ramovės pašalinus visus istorinius sluoksnius ir puošybos elementus? Ar dar būtų įmanoma su juo susitapatinti ir pastatą atpažinti?

Kūrėja taip pat prašė gyventojų nufotografuoti šį modelį. Fotografijose galima matyti, kaip Kauno gyventojai pasirenka žiūrėti į „nuogą” pastatą ir kaip jie jį pamato. Iš trisdešimties fotografijų Malgorzata atrinko penkias, kurias, kartu su savosiomis, pristato parodoje.

Kūrybinio proceso akimirkos, J. Stonkaus nuotraukos, 2021 m.

Rezidencijos rezultatų pristatymo akimirkos, A. Aleksandravičiaus nuotraukos, 2021 m.

Meninio projekto pristatymas parodoje. Fotografijų autorė T. Janušaitė, 2022 m.