P. ir A. Šalčių namas

Antaninos ir Petro Šalčių namas, esantis V. Putvinskio gatvėje 12, buvo pastatytas 1930 metais. Mūrinis trijų aukštų pastatas su pusrūsiu ir mansarda, pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą, iškilo dar 1922 metais Šalčių pirktame sklype. Birutės Landsbergytės-Cechanavičienės pasakojimas liudija apie architekto V. Landsbergio reiklumą. Prižiūrėdamas Šalčių namo statybas V.Landsbergis-Žemkalnis pastebėjo projekto neatitinkančias duris ir liepė jas pakeisti. Kitą dieną radęs tas pačias duris, pats pasiėmė kirvį ir jas sukapojo.

Su sovietine okupacija užgriuvusi masinė turto nacionalizacija neaplenkė ir Šalčių – 1941 m. jų žemės sklypas su pastatais V. Putvinskio gatvėje tapo valstybės nuosavybe. Šalčių namas, jo pastatymo metais, nebuvo toks, kokį matome šiandien. Apie 1956–1958 m. prie vakarinės pastato sienos buvo pristatytas panašus pastatas (išlaikant identišką gatvės fasadą). 2018 metais šis dvigubas pastatas buvo renovuotas ir jo patalpos dabar yra administracinės paskirties.

Namo savininkai – Antanina ir Petras gyveno antrame aukšte. Petras Šalčius (1893–1958 m.) buvo ekonomistas, kooperacijos teoretikas ir praktikas, profesorius. Dirbo Kauno universitete, iš kurio buvo atleistas už kolūkinės santvarkos kritiką. Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė (1895–1958 m.) – rašytoja, pedagogė. Rašė įvairiems leidiniams, 1921–1922 m. buvo „Lietuvos aboliucionisto“ redaktorė, rašė romanus ir kitų žanrų knygas. Petras ir Antanina vienas po kito mirė 1958 metais, o apie jų gyvenimą V. Putvinskio 12-ame name šiandien praeiviams primena memorialinė lenta (1994 m.): „Čia 1922–1958 m. gyveno žymiausias Lietuvos kooperacijos teoretikas ir praktikas, ūkio istorijos tyrinėtojas, ekonomikos mokslų daktaras profesorius akademikas Petras Šalčius ir rašytoja Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė“.

V. Putvinskio 12-ame numeryje gyveno ir daugiau Lietuvos mokslo ir valstybės veikėjų. Butą pirmame aukšte iki 1939 m. nuomavo švietimo ministras, agronomas, profesorius J. Tonkūnas (1894–1968 m.).  1928 m. už nuopelnus apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. 1941 m. sovietų ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1955 m. grįžo į tėvynę. Trečiame aukšte iki 1940 m. gyveno matematikas, profesorius Zigmas Žemaitis. Iki 1934 m. šiame name yra gyvenęs Stasys Lozoraitis (1898–1983 m.) – Užsienio reikalų ministras, diplomatas virš 40 metų dirbęs Romoje. Gyveno ir  Lietuvos diplomatė, žurnalistė, visuomenės veikėja, tarptautinių parodų organizatorė Magdalena Avietėnaitė (1892–1984 m.). Berne vykusioje Pirmojoje tarptautinėje Europos telegramų agentūrų konferencijoje iš 33 dalyvių M. Avietėnaitė buvo vienintelė moteris.

Gabrielės Eidimtaitė tekstas

Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų ir turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2019 m.