Namas darbininkams ir tarnautojams

Namas darbininkams ir tarnautojams. 1944 m. vokiečių žvalgybinės aerofotografijos fragmentas. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registro byla.

Pigaus ir prieinamo būsto poreikis

Ši nuotrauka daryta ne Nasos (Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos, angl. NASA), tačiau priklauso Natai (Nacionalinei archyvų ir įrašų administracijai, angl. NATA) – JAV nacionaliniam archyvui. Šios 1944 m. darytos vokiečių žvalgybinės aerofotografijos centre – 1941 m. Kaune pastatytas daugiabutis namas darbininkams ir tarnautojams. Toks jis mus pasitinka ir šiandien – pusiau atviras, sudarytas iš trijų, tarpusavyje sujungtų korpusų, 3 aukštų, su rūsiais ir pastogėmis.

Namo darbininkams ir tarnautojams fasado brėžinys. Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1622, ap. 7, b. 236. Prieiga per internetą: www.autc.lt

Kaunui tapus sostine, jame (Pirmojo pasaulinio karo metais itin ištuštėjusiame) ėmė telktis daugybė žmonių. Kaunas patyrė tikrą demografinį sprogimą. Čia telkėsi kariuomenė, persikėlė valstybės įstaigos (gausėjo tarnautojų), steigėsi įvairios prekybos ir amatų įmonės, iš provincijos atvykdavo daugybė darbo ieškančių žmonių ir studijuoti atvykstančių studentų. Taip pat į Kauną plūdo Pirmojo pasaulinio karo negandų metu Lietuvą palikę (ar priverstinai evakuoti) asmenys.

Visos šios aplinkybės sukėlė tai, kas ano meto Kaune buvo vadinama butų krize, sąlygojo ir socialines problemas. Mieste itin trūko gyvenamųjų patalpų. Ilgainiui problema sprendėsi prasidėjus statybų bumui ir augant privatiems gyvenamiesiems bei daugiabučiams namams, tačiau aktualia išliko pigaus socialinio būsto problema. Šiuo tikslu Kauno miesto savivaldybė ėmė steigti pigių butų kolonijas.

Situacijos planas. Iš: „Savivaldybė“, 1940, nr. 7-8, p. 227.

Daugiafunkcinis kompleksas

Dar vienu išeities tašku tapo pačių fabrikų arba įmonių, ypač didžiųjų, pastangos būstu aprūpinti savo darbuotojus. Aptariamojo komplekso projektas buvo parengtas dar 1936 m. „Tilmanso ir K bendrovei“. Tai metalo apdirbimo ir gaminių fabrikas, veikęs gretimame kvartale arčiau Nemuno. Tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nepriklausomybės metais statybos nebuvo pradėtos, o galutinis projektas parengtas jau prasidėjus pirmai sovietinei okupacijai – 1940-aisiais. Pagal jį, šį gyvenamąjį bloką turėjo sudaryti įvarių funkcijų patalpos: skalbyklos, sandėliai malkoms ir slėptuvės, kultūrinės erdvės, lopšelis, darželis ir prekybinės patalpos. Pastato statybos buvo baigtos 1941 m.

Gyvenamosios sekcijos planas. Iš: „Savivaldybė“, 1940, nr. 7-8, p. 227.

Prie šio pastato projektavimo darbų prisidėjo ir žymus tarpukario Lietuvos architektas Bronius Elsbergas – archyve saugomas 1940 m. jo pasirašytas salės interjero projektas, nuspalvintas Lietuvos trispalvės spalvomis. Tačiau šiandien sunku pasakyti ar tai buvo atsitiktinumas, ar planuota pilietinė akcija. 40-ties butų namas vertingas ir kaip vienas pirmųjų ikiindustrinio laikotarpio gyvenamosios statybos pavyzdžių.

Tekstą parengė Medeinė Rainytė

Šaltiniai:

M. Balkus, Pigių butų kolonijos Kaune XX a. 3–4 dešimtmečiais: socialinio būsto sistemos veikimo apžvalga. Kauno istorijos metraštis, (12), 2012.

V. Petrulis, Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenų bazė. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.