Vaikštant šio namo kieme prisnigus atrodo, jog šis pastatas tarsi žiemos rūmai – sunkūs ir tvirti, bet apšvietus saulei pasidaro gležni ir trapūs. Jo balkonai primena krinolinus, o jei vidurinę pastato dalį kilsteltume į viršų ar jis visas neprimintų Kauno centrinio pašto?
Vienas žymiausių tarpukario architektūros meistrų, Kauno centrinio pašto autorius – Feliksas Vizbaras – 1931 metais vedė ir šio statinio techninę priežiūrą, o ir „išdygo“ jie tais pačiais metais. Namo statybas užsakė ir jo šeimininku tapo ano meto lietuvių ekonomistas, bankininkas ir politinis veikėjas Stasys Dirgirys. Įdomus sutapimas – aktyvus politinis veikėjas, dar 1905 metais buvo areštuotas už veiklą slaptoje Lietuvos socialdemokratų partijoje ir revoliuciniame judėjime. Jis buvo kalintas Kauno kalėjime – visai šalia savo būsimųjų namų.
S. Digrio namo fasado projektas, 1931 m. Šaltinis: Kauno apskrities archyvas, F. 218, ap. 2, b. 2941, l. 1 (1). Prieiga per internetą: Kultūros vertybių registro byla.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1920–1922 m. jis buvo Steigiamojo Seimo atstovu nuo Lietuvos socialdemokratų partijos, dirbo Ekonomikos komisijoje ir savo gyvenimą susiejo su profesine ekonomikos, bankininkystė bei draudimo veikla – buvo vienas iš draudimo bendrovės „Lietuva“ steigėjų ir pirmasis jos valdybos pirmininkas. Jo pastangomis organizuotas Kooperacijos bankas. Ilgus metus (1922–1940) jis buvo Lietuvos banko tarybos narys, kartu direktoriavo Tarptautiniame banke. Aktyvus valstybės veikėjas ir kūrėjas, vienas iš Lito įvedimo įstatymo autorių, o taip pat Lietuvos universiteto pirmtako – Aukštųjų kursų – steigėjas ir dėstytojas. Stasys Digrys neapleido ir visuomeninės veiklos, priklausė įvarioms draugijoms: Ekonominių studijų, Kauno komercijos mokslams skleisti, Kauno namų savininkų, Prekybos mašinų ir jų dalių.
Baigiantis karui ir artėjant antrai sovietinei okupacijai S. Digrys 1944 m. pasitraukė į Austriją, o Vienoje, prisimindamas savo šalį, kasmet organizuodavo Vasario 16-osios minėjimą.
S. Digrio namo IV aukšto planas, 1931 m. Šaltinis: Kauno apskrities archyvas, F. 218, ap. 2, b. 2941, l. 2 (1). Prieiga per internetą: Kultūros vertybių registro byla.
Patogioje vietoje, miesto centre, pastatytame name apsigyveno ir daugiau repektabilių to meto kauniečių. Čia gyveno advokatas, Lietuvos banko juriskonsultas Romas Dulskis, Panevėžiuko plytinės savininkas Bohdanas Koreva, Žemės banko valdytojas Kazys Radušis, Lenkijos pasiuntinybės I-asis sekretorius Maciej Zaleski, taip pat Dovydas Atkinas, Bencijonas Brudnis ir Brauno banko direktorius. Čia buvo įsikūrusi ir madų žurnalo „Francomode“ agentūra, Marijos Kordiumovienės kosmetikos kabinetas ir kursai.
Tekstą parengė Medeinė Rainytė
Šaltiniai:
Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!
Stasys Digrys. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
M. Rainytės nuotraukos, 2020 m.