Pelėdų kalno rūmas

Iki šiol vaizdingoje Kauno vietoje įsikūrusią meno šventovę juosia turtingą istoriją menanti tvora. Ją puošia vieno žymiausių Lietuvos skulptorių Vinco Grybo pelėdų skulptūros – išminties ir mokslo simbolis. Iš čia ir Pelėdų kalno pavadinimas. Tačiau kultūros įstaigą juosianti tvora įdomi ne tik pelėdomis, bet ir metaliniais tvoros virbais – tai ta pati metalinė tvora, kuria iki Pirmojo pasaulinio karo buvo apjuostas Kaunas – Rusijos imperijos tvirtovės miestas.

 

 

Pėlėdų kalno pelėda. Nuotraukos šaltinis: Kauno kolegijos interneto svetainė.  

 

Su fortifikacijos istorija šioje vietoje susiję ir daugiau objektų. Nuo seno strateginę reikšmę vaidinęs upių santakos iškyšulys naudotas strateginiais sumetimais. Tvirtovės laikotarpiu ant kalvos įrengta IX-oji artilerijos baterija. Nepriklausomybės metais pylimai buvo suardyti ir naudoti meno mokyklos statybai.

Kariškai romantiška vietos aura iki šiol traukia žmones, nesvarbu ar tai kolegijon skubantis studentas, Žaliakalnio gyventojas, ar šiaip praeivis. Nuo kalvos atsiveria plačios santakos miesto panoramos, o šalia įsikūręs ir skulptoriaus, meno mokyklos dėstytojo, V. Grybo namas-memorialinis muziejus.

 

Autorius nežinomas. Kaunas – Meno mokykla / The Art School (Institute). ŠAM IK–F 4533, Šiaulių „Aušros“ muziejus. Šaltinis: www.limis.lt

 

Ankstyvasis meno ir kultūros centras

Meno mokyklos tikriausiai daugeliui asocijuojasi su margaspalvėmis asmenybėmis ir ne mažiau margu bei įdomiu pačių mokyklų gyvenimu. Trečiojo XX a. dešimtmečio Kaunas tituluotas Mažuoju Paryžiumi, o koks Paryžius be Monmartro, tiesa? Ne veltui juo kai kada pravaržiuojamas vienas iš Kauno rajonų – Žaliakalnis. Tai iš dalies susiję su čia įsikūrusios meno mokyklos veikla ir istorija. Kauniškės meno mokyklos kūrybinė veikla – tai kartu ir visa nepriklausomybės metų Lietuvos meninio gyvenimo istorija. Maža to, Žaliakalnyje apsistodavo arba gyveno nemaža dalis mokyklos dėstytojų ir studentų.

 

Autorius nežinomas. M. K. Čiurlionio galerijos laikinieji rūmai ir Kauno meno mokykla per galerijos atidarymo iškilmes. LDM Fi 1551, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Šaltinis: www.limis.lt

 

Meno mokykla ir šalia įkurta Laikinoji M. K. Čiurlionio galerija buvo vieni pirmųjų nepriklausomos Lietuvos visuomeninių pastatų. Abu pastatus suprojektavo architektas Vladimiras Dubeneckis, o jų paskirtį įmanoma nesunkiai „išskaityti“ jų išorėje. 1923 m. duris atvėrusi Meno mokykla primena užmiesčio dvarą, apie kurio mokomąją paskirtį liudija neįprastai dideli auditorijų langai, kiek kontrastuojantys su pastato architektūra. 1921 m. įsteigtos ir 1925 m. visuomenei atvertos Laikinosios galerijos – lietuviškojo meno reprezentantės – pagrindą sudarė M. K. Čiurlionio kūriniai, nupirkti iš dailininko našlės S. Kymantaitės-Čiurlionienės, o taip pat tūkstančiai etninio ir dekoratyviojo meno eksponatų. Galerijos tūris kompaktiškas, eksponavimui skirtos patalpos antrame pastato auktšte įrengtos be langų ir yra apšviečiamos per stoglangius, kuriuos slepia nedidelė pastogės sienutė. Abiejų pastatų kaimynystė nebuvo atsitiktinė – meno mokykla buvo neįsivaizduojama be nacionalinės galerijos, lavinančios ne tik piliečius, bet ir menininkus.

 

Meno mokykla iš oro. Išeivijos dailininko Viktoro Petravičiaus (1906–1989) fotoalbumo nuotr. ČDM, Ta-5462(352). Šaltinis: www.autc.lt

 

Nuo 1940 m. vietoje Meno mokyklos čia ėmė veikti Kauno taikomosios dailės institutas, o nuo 1951 m. – S. Žuko taikomosios dailės technikumas. 1989 m. į rūmus įsikėlė Justino Vienožinskio aukštesnioji meno mokykla, šiandien funkcionuojanti kaip Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015;

Meno mokyklos rūmai Kaune. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras;

Kauno kolegijos puslapis.

 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Įkelkite savo aprašymą!

Ž. Rinkšelio, 2020 m. ir M. Plepio („Ekskursas“) nuotraukos, sukurtos ekskursijų ciklo „Ekskursas: tarpukaris“ metu, 2016 m.