Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija

Centrinis Lietuvos meno bei kultūros muziejus Žaliajame kalne

Šiandien mažai kam bereikia pristatinėti nacionalinio muziejaus statusą turinčią M. K. Čiurlionio dailės galeriją. Vienas seniausių dailės muziejų, kaip ir karo muziejus, buvo pradėti kurti vos pasibaigus Nepriklausomybės kovoms – 1921-aisiais – ir tai liudija reikšmingą šių institucijų vaidmenį kultūriniam ir pilietiniam jaunos valstybės visuomenės ugdymui. Tačiau mažiau kam yra žinoma tai, kad šios galerijos ištakų reikėtų ieškoti ne V. Putvinskio gatvėje, o Ąžuolų arba Pelėdų kalne, Žaliakalnyje.

Nežinomas autorius. M. K. Čiurlionio galerijos laikinųjų rūmų atidarymas. ČDM Gnf 1474. Nacionalinis M. K Čiurlionio dailės muziejus. Šaltinis: www.limis.lt

Dailės muziejaus įkūrimo idėja kilo dar XX a. pradžioje, kartu su pirmųjų lietuvių dailės parodų pristatymais ir Lietuvių dailės draugijos veikla. 1921 m. Steigiamasis Seimas priėmė M. K. Čiurlionio galerijos įstatymą. 1922 m. remiantis juo, Švietimo ministerija iš Sofijos Čiurlionienės nupirko visus jos nuosavybėje buvusius M. K. Čiurlionio kūrinius. Tai buvo galerijos pradžia, tačiau, kad ji gyvuotų ne tik „popieriuje“, kūriniams eksponuoti reikėjo patalpų. Pasak vieno iš pirmųjų galerijos pirmininkų I. Šlapelio:

„Apie atskiros patalpos gavimą negalima buvo nė sapnuoti. Kaunas prieš karą buvęs tolimos Rusijos imperijos provincijos miestas ir dar tvirtovė, staiga virtęs Lietuvos Respublikos sostine, buvo sausakimšai prikimštas ministerijų ir įvairių įstaigų“.

V. Dubeneckis. M. K. Čiurlionio galerijos rūmų neįgyvendinto projekto brėžinys Nr. 69. ČDM M 5-1-4/4. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Šaltinis: www.limis.lt

M. K. Čiurlionio kūrinių kolekcijos likimas, saugojimo problemos ir iššūkiai galiausiai lėmė, kad imta rūpintis naujos galerijos statyboms, tiesa, laikinos, kol bus sukurtas pagrindinis – Vytauto Didžiojo kultūros muziejus. Laikinosios galerijos statyba baigta 1926 m. Nors iš pradžių planuota statyti įspūdingos architektūros rūmus, kaip ir dabartinis Čiurlionio dailės muziejus, įkvėptus šio dailininko kūrybos, visgi buvo pastatyta gerokai kuklesnė ir paprastesnė galerija. Ilgainiui gausėjant eksponatams ir susidūrus su ekspozicinių patalpų ploto trūkumu, nutarta sukauptus fondus ir kolekciją perkelti į naujai kuriamo muziejaus rūmus. Vis dėlto, tai nevyko taip greitai, kaip tikėtasi – į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų galerija buvo perkelta tik 1937 m., o likes laisvas pastatas atiteko Meno mokyklos reikmėms.

Nežinomas fotografas. Liaudies taikomosios dailės eksponatai M. K. Čiurlionio galerijoje. ČDM Gnf 921. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Šaltinis: www.limis.lt

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Jankevičiūtė, G. Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos respublikoje 1918-1940. Kaunas, 2003;

Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

G. Vitulskio nuotrauka. Šaltinis: http://www.realisbeautifulstock.lt/lt/nuotrauka/6677