Juragių radijo ir televizijos stotis

Juragiai – tai kaimas Kauno rajone, Garliavos apylinkių seniūnijoje, šalia magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Nors gyvenvietės istorija yra kur kas senesnė, didelę įtaką jos vystymuisi suteikė Juragių radijo ir televizijos stotis, savo veiklą pradėjusi 1978 m. Suintensyvėno gyvenamųjų namų statyba, kelių, telekomunikacijų infrastruktūros vystymasis, atsirado naujų darbo vietų.

„Sitkūnai ir Juragiai – laisvą žodį apgynusios tvirtovės“

Šis ir panašūs radijo ir televizijos objektai itin reikšmingą vaidmenį suvaidino nepriklausomybę atkuriančios Lietuvos istorijoje. 1990m. paskelbus šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, šį siekį teko apginti. Sausio įvykiais vadinamas 1991 m. sausio mėn. laikotarpis, kurio metu Lietuvoje mėginta įvykdyti valstybės perversmą, pasitelkiant ginkluotasias pajėgas ir kitas jėgos struktūras, siekiant atkurti sovietinę valdžią Lietuvos Respublikoje.

Šių įvykių metu laisvės gynėjai stojo ginti ne tik parlamento, bet ir radijo bei televizijos objektų, kuriuos siekta užgniaužti, užkertant kelią žinių sklaidai apie įvykius iš Lietuvos. Pakaunės kaimų ir miestelių gyventojai šioje kovoje atliko ir savo misiją – okupavus sostinėje įsikūrusį Lietuvos radiją ir televiziją, buvo stota ginti Juragių ir Sitkūnų transliacijos stotis, iš kurių ir toliau buvo perduodamos svarbios žinios, palaikomas ryšys su piliečiais Lietuvoje.

„1991-ųjų sausio 13-osios naktį, 2 val. 17 min., Lietuvoje užtemo televizorių ekranai – nutrūko transliacija iš Vilniaus. Visi suprato, kad sostinės televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) jau užėmė sovietinė kariuomenė. Tačiau po kelių akimirkų televizorių ekranai vėl nušvito – atsirado testo lentelė ir pasigirdo balsas. Tai Juragių televizijos perdavimo centre Kauno rajone budėję darbuotojai įjungė mikrofonus ir, ramindami žmones, paskelbė, jog nuo šiol visos transliacijos vyks iš Kauno televizijos studijos. Kartu visi, kas tik gali, buvo pakviesti atvykti saugoti ir, jei reikės ginti Juragių televizijos centrą.“

Stotis kaip paminklas

Besikeičiant technologijoms, kito ir stoties gyvenimas. Iš keliasdešimties stotyje anksčiau dirbusių darbuotojų teliko keletas. Paprastai uždaroje stotyje, kiekvienų metų žiemą renkasi istorinių įvykių dalyviai, vietos bendruomenės nariai ir svečiai. Prisimenant Sausio įvykius, čia dalijamasi prisiminimais, bendraujama, deginami laužai.

2019-ųjų vasaros pabaigoje Jurgiai, kartu su visa Garliavos apylinkių seniūnija dalyvavo „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinės“ projekte Šiuolaikinės seniūnijos. Projekto metu kviestinis menininkas iš Belgijos Hugo Herrera Tobón aktyviai bendravo su Garliavos apylinkių seniūnijos bendruomene, siekiant atspindėti šių vietų unikalumą ir identitetą. Garliavos apylinkės yra garsios savo istorine atmintimi, nes tai – savanorių ir partizanų kraštas. H. Herrera Tobón kartu su bendruomene kūrė lankytinų vietų atlasą (angl. subjective atlas). Projekto rezultatai, atspindėti menininko akimis, visuomenei buvo pristatyti spalio mėnesį Juragių televizijos stotyje.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Sausio 13-osios atgarsiai Kauno rajone: Tautos istorijos pėdsakai Juragiuose. „Graži tu mano“: gyvoji krašto enkciklopedija.

„Kaunas 2022“ ir Čikupakas (www.miestai.net) nuotraukos.