Sporto pastatai

„Jei mūsų laikais tautos kultūringumas yra matuojamas higienos įmonių ir jos supratimo laipsniu, tai statomi fiziško auklėjimo rūmai geriausiai galės patarnauti šiai idėjai. (...) Fiziško auklėjimo rūmai, auklėdami sveikus tautos papročius, mokydami tobulinti fizišką patvarą ir sveikatą, turės praskinti mūsų plačioje visuomenėje naujus gyvenimo takus, (...) išsklaidyti tamsius debesėlius iš mūsų sporto padangės ir turės būti ištikimu centru, kur galėtų susispiesti geriausias Lietuvos jaunimas ir atstatyti mūsų lietuvišką garbę.“

„Kas bus Europos krepšinio nauji čempionai?“ Šis klausimas 1939 m. pavasarį sumirgėjo Lietuvos laikraščių antraštėse ir nerimu suspaudė širdis tūkstančiams sirgalių. Gegužės 21–28 d. jie būriais traukė į dažais kvepiančią Sporto halę, atidarytą Kauno Ąžuolyne Trečiųjų Europos vyrų krepšinio pirmenybių proga“ (Giedrė Jankevičiūtė, „Optimizmo architektūra Kauno fenomenas, 1918–1940“).