Č. Pacevičiaus vila
T. ir J. Petkevičių namas
2019 30 gruodžio
J. ir F. Damijonaičių namas
2019 30 gruodžio
Kintantys užstatymo tipai formuoja savitus kvartalų veidus. Kauno Naujamiestyje tarpukariu projektuojamas kietas perimetrinis užstatytmas – uždari, daugiaaukštės statybos kvartalai. Privačių, vienos šeimos miesto vilų statyba plėtota toliau nuo centro. Didžiausia tokių namų koncentracija Žaliakalnyje, kur vyrauja laisvas, sodybinis užstatymas. Rajone kyla ir prabangios rezidencijos ir kuklesni, minimalistiniai namai.
Dviaukštėmis, šlaitinių stogų vilomis nusėtą Vydūno alėjos išklotinę paįvairina žemesnis, kietakaktis ir iš pažiūros plokščio stogo kaimynas. 1934-aisiais Vsevovoldo Kopylovo projektuotas, stačiakampio plano, kompaktiško vienaukščio tūrio gyvenamasis namas nuolankiai išlaiko užstatymo liniją prie gatvės. Visgi kitais aspektais gana aktyviai oponuoja kontekstui. Mažesnei už aplinkinius pastatus funkcionalizmo stilistikos vilai atsvarą suteikia stambus mastelis, sustiprinantis namo masyvumo pojūtį. Nedidukas pastatas talpina tik vieną, apgalvotai suplanuotą trijų kambarių butą.
Mūrinio gyvenamojo namo ir medinio sandėlio Vydūno al. 27 (dab. Vydūno al. 59) projektas, 1932 m. Šaltinis: KAA. F 218, Ap. 2, b. 9250. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registro byla.
Pagrindinis fasadas bei jo detalės simetriškos. Įgilinto įėjimo sienos dengtos gelsvos spalvos, vertikaliomis stačiakampėmis apdailinėmis plytelėmis. Portalo išoriniai kampai užapvalinti, o viršuje jį užbaigia nežymiai nuo fasado atsikišęs, smulkus stogelis – karnizas, kuris taipogi apdailintas plytelėmis. Prie įgilintų paradinių durų pakylama dviem, mozaikinio betono pakopomis. Durys medinės – įstiklintos, su viršlangiu. Jose numatytas plyšys korespondencijai. Plačios langų angos paryškintos nežymiai už fasadą tamsesniais tinko rėmais. Fasadai dažyto tinko, lygios faktūros – monumentalumą pabrėžia stambūs elementai, santūri puošyba bei neapkrautos – švarios plokštumos. Žvelgiant iš gatvės pusės, gali susidaryti įspūdis jog pastato stogas sutapdintas. Išties jis vienšlaitis. Nežymiu nuolydžiu nukreiptas į kiemo pusę, sumaniai paslėptas iš trijų pusių paaukštintais, mūriniais parapetais, juos karūnuojant ištisiniu karnizu. Pastato kompozicijos statiškumą sustiprina formoje, elementuose bei kolorite vyraujantys niuansai.
Namas 1937 m. Šaltinis: Kauno miesto statistikos metraštis 1937. Kaunas, 1938. Nuotraukos šaltinis: Kultūros vertybių registro byla.
Sklypą nuo gatvės atskiria medinė, horizontalių lentų tvora. Kampu sumontuotų lentų tarpus užpildo šešėliai, taip suteikdami tvorai gylio. Medinius vartelius įrėmina mūriniai, stačiakampiai stulpeliai ir gaubia vijoklių pergolė. Smulkesnio mastelio bei šviesos ir šešėlių kisme atgyjanti tvora tampa dinamiška atsvara santūriai vilos kompozicijai ir išlaiko komplekso meninės formos vientisumą. Prabėgus keliems metams nuo Č. Pacevičiaus vilos statybų pabaigos, 1937-aisiais namui paskirta Kauno miesto tarybos premija „Už gražiausią ir patogiausią mūrinį namą“.
Vila 1956 m. S. Lukošiaus nuotrauka. Šaltinis: KTU ASI archyvas. Nuotraukos šaltinis: www.autc.lt
Architekto V. Kopylovo nuopelnai pastebimi ir anksčiau – 1935-aisiais Prahoje, aukštojoje technikos mokykloje baigtos architektūros studijos įvertinamos aukščiausiais balais. Taipogi, architektas pabrėžia jog studijų metu įvairiuose projektavimo konkursuose atlikti darbai jam atneša net 6 premijas. Verta paminėti, kad studijos užtrunka ypatingai ilgai – net 8-erius metus. Aktyviai atliekami projektavimo darbai, o galiausiai ir vedybos lemia, kad Kaune architektas praleidžia daugiau laiko nei Prahoje. Architekto gebėjimai vertinami ir iškiliausių to meto Kauno projektuotojų, pas kuriuos V. Kopylovas dirbo iki studijų Prahoje pradžios. Padėjėju jis buvo Mykolui Songailai, Vladimirui Dubeneckiui ir galiausiai Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui, kurio, beje, V. Kopylovas apibūdintas kaip „labai šaunus vyrukas“.
1936-aisiais su šeima apleidęs Kauną, architektas persikelia į Telšius, kur tampa miesto jaunesniuoju inžinieriumi bei amatų mokyklos dėstytoju. Ten pasižymi ir vienintelio Lietuvoje kubizmo stiliaus pastato – cerkvės projektu. V. Kopylovo tobulumo ir savirealizacijos siekiai unikalia kūryba nuspalvina tarpukario Lietuvos architektūrinę padangę. Iki pat šių dienų išlikę įsimintini objektai tarsi įpaminklina architekto drąsią unikalumo paiešką. Deja 1944 metais architektui pasitraukus į Vokietiją, jo pėdsakai ten ir pranyksta.
Tomo Marcinkevičiaus tekstas
Šaltiniai:
Optimizmo architektūra, Kauno fenomenas 1918-1940 m. Vilnius, 2018.
Vila. Kultūros vertybių registras.
Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų ir turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mumis! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.