B. ir B. Baronų, bei K. ir I. Sienkevičių namas

Du viename

Tarsi milžiniškas modernistinis drakonas, nusileidęs čia, ant žemės, prie pat gatvės. Šiltų žemės tonų milžinas padabintas skirtingų formų langais ir grėsmingai atvipusiais šoniniais balkonais. Su dviem paradiniais įėjimais, kurie kvieste kviečia ištyrinėti šio pastato vidurius ir atrasti pradingusius lobius. Iš tikrųjų tai ne vienas, o du namai viename: buvęs dantų gydytojos Beilės ir Benjamino Baronų namas (iš kairės pusės) bei Irenos ir Kazio Sienkevičių namas (iš dešinės pusės). Namas pastatytas 1939 m., projekto autorius – Kazimieras Sienkevičius. Jis ne tik įsikurdino šiame name, bet taip pat suprojektavo ir daugiau šioje gatvėje stovinčių namų. K. Sienkevičius buvo statybų inžinierius, Ghento universiteto Belgijoje absolventas. Name taip pat gyveno Vaclovas Kaušas, buvo įsikūrusi „Pienocentro“ IV-oji krautuvė.

Namo gyventojai – karo ir represijų aukos

Dar vienas šio namo gyventojas, policininkas Vaclovas Kaušas, buvo sovietinių represijų auka, buvo ištremtas, tačiau taip pat istorijon įėjo kaip asmuo, kuriam pavyko išsigelbėti iš Červenės žudynių. 1941 m. naktį iš birželio 22 d. į birželio 23 d. iš Kauno kalėjimo autobusais išvežta 90 kalinių (liudytojai mini 118). Dauguma jų nuvežti į Minsko kalėjimą, nedidelė grupė – Polocko Bigosovo stoties link. Minske buvo atskirta ir sušaudyta 15–17 nuteistųjų mirti. Birželio 25 d. likusieji kartu su 2000 kitų kalinių pėsčiomis išvaryti iš Minsko kalėjimo keliu Lugos slabada – Smilavičiai – Červenė – Magiliavas. Pakeliui enkavėdistai šaudė nebegalinčius paeiti bei bandžiusius pabėgti suimtuosius. Bijodami pakliūti į nelaisvę sparčiai į Rytus besiveržiantiems Vermachto daliniams, NKVD karininkai 1941 m. birželio 26 d. naktį nusprendė sušaudyti kalinius Cagelnios miške prie Červenės. Dalis suimtųjų pabėgo per pelkynus, tarp jų ir Vaclovas Kaušas.

Kaimynų Baronų ir Randomanskių šeimos prieškaryje. Stovi Danielius Baronas, Andrius Randomanskis (tėvas), sėdi Vytautas Randomanskis ir Dina Baronaitė (dešinėje). Nuotraukos šaltinis: Randomanskis Andrius. Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie ŠOA. Žydų gelbėtojai [interneto svetainė]. 

1941 m. rugpjūčio mėnesį Kauno gete buvo įkalinta dantų gydytoja Beilė Baronienė su dukra Dina. Beilė Baronienė nuolat rasdavo būdų pasišalinti iš geto ir pasiekti Feliciją Rondomanskienę Savanorių prospekte. Tik su jų žinia bėgliai buvo aprūpinami maistu, drabužiais, nakvyne, fiktyviais asmens dokumentais ir prieglobsčiu pas patikimus žmones. Šioje rizikingoje veikloje aktyviai ir pasiaukojančiai dalyvavo visa Rondomanskių šeima.  1944 m. liepos mėn., baiminantis geto likvidavimo ir frontui artėjant prie Kauno, Beilei Baronienei su dukra pavyko pabėgti iš geto. Joms buvo įrengta slaptavietė Rondomanskių šeimos vasarvietėje Stabaunyčios kaime prie Babtų. Ten prie jų prisijungė ir Dinos būsimasis vyras Steinbergas. Išvijus hitlerinę kariuomenę, jiems visiems pavyko emigruoti į Izraelį.

Ugnės Žukauskaitės tekstas

Šaltiniai: 

Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!

Randomanskis Andrius. Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie ŠOA. Žydų gelbėtojai [interneto svetainė]. 

Červenės žudynės. Wikipedia. 

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.