Teisininko J. Papečkio namas
E. Vagnerio namas
2021 1 balandžio
B. ir B. Baronų, bei K. ir I. Sienkevičių namas
2021 5 balandžio
Vaižganto gatvės 23-iasis namas pasitinka ryškiu raudonų plytų laiptinės bokštu, kuris veda į du butus. Šį namą 1935 m. pasistatė valstybės tarybos narys, teisininkas ir visuomenininkas, vienas Šaulių sąjungos kūrėjų pulkininkas leitenantas Juozas Papečkys.
„Šiame name puikiai atsiskleidžia žymiojo architekto Vytauto Landsbergio stilius – modernizmo sąveika su klasika, plano funkcionalumas ir ryšys su aplinka.“
Įdomu paminėti, kad 1889 m. Marijampolės apskrityje gimęs Juozas Papečkys 1916 m. baigė teisės studijas Maskvos universitete ir buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 m. baigė ir Maskvos Aleksejaus karo mokyklą. 1919 m. grįžo atgal į Lietuva su būsima žmona Tekle Vaitiekaityte. J. Papečkys pradėjo dirbti valstybės gynėjo padėjėju kariuomenės teisme. Jis pasižymėjo byloje dėl ginkluotos lenkų pogrindžio organizacijos P.O.W. (Polska Organizacja Wojskowa), už jos vedimą 1921 m. buvo apdovanotas II rūšies 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi ir gavo žemės sklypą Vaižganto gatvėje.
„Senelis Juozas Papečkys tarpukariu gavęs čia sklypą, ėmė paskolą namo statyboms, beje, namą projektavo garsus to meto architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 1930 m. pamatus šventino Juozas Tumas-Vaižgantas, o 1935 m. į naujus namus įsikėlė visa šeima“, – pasakoja J. Papečkio anūkė D. Kemeraitienė.
Išskirtinės architektūros namas suformuotas iš keleto skirtingo dydžio ir formų tūrių: raudonų plytų laiptinės bokšto, tapusio Vaižganto gatvės posūkio orientyru, skirtingo aukščio pagrindinių šoninių namo dalių – vakarinė namo pusė dviejų aukštų, o rytinėje, vietoje antrojo aukšto, įrengta terasa; namo gale – pusapvalės formo iškyša su balkonu antrame aukšte. Šviesios spalvos lygius gyvenamosios namo dalies fasadus, kontrastuojačius su raudonu laiptinė mūru, pagyvina ištisines langų juostas imituojantys tamsios spalvos apvadai. Tarpuose tarp langų komponuojamos nišos. Pirmojo aukšto nišose įstatytos dekoratyvios vazos. Ši namo pusė karūnuojama trimis, glaudžiai sutūpusiais, trikampiais stoglangiais, raudonų čerpių fone. Jie taip pat išduoda apie nuo gatvės lygio nematomą, tačiau egzistuojantį šlaitinį stogą.
J. Papečkio namo projektas, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Šaltinis: Lietuvos literatūros ir meno archyvas.
Pirmajame aukšte buvo 5 kambarių butas, kurio branduoliu tapo erdvus holas. Prie įėjimo įkurdintas advokato kabinetas, valgomasis su salonu. Nuo holo atskirtas koridorėlis vedė į miegamuosius ir buitines patalpas. Antrame aukšte įrengtas 4 nedidelių kambarių butas. Papečių šeima į namą įsikėlė 1935-aisiais. Deja, patogiu ir gražiu namu šeima džiaugėsi neilgai. 1941 birželio 14 dieną visa šeima buvo ištremta į Sibirą, į Lietuvą grįžo tik dukros. Juozui Papečkiui Sverdlovsko kalėjime 1942 m. buvo įvykdyta mirties bausmė sušaudant.
Aktyvaus visuomenės veikėjo namas tapęs sukilimo dalyvių štabu
J. Papečkys aktyviai kūrė Lietuvos įstatymus ir tvarkė teisės aktus. Pritaikęs kai kurias Rusijos karų įstatų rinkinio XXII knygos dalis ir papildęs Lietuvos vyriausybės išleistais įstatymais, 1922 m. išleido „Karo baudžiamąjį statutą“. 1924 m. jis paskirtas Ūkio ir finansų valdybos viršininku. 1921–1926 m. dėstė teisę Karo mokykloje. 1926 m. paskirtas Krašto apsaugos ministru XIII Mykolo Sleževičiaus vadovaujamoje vyriausybėje. 1927–1928 m. advokatavo. 1929 m. paskirtas Valstybės tarybos nariu, 1938–1940 m. – pirmininko pavaduotoju.
Namo vaizdas 1957 m. S. Lukošiaus nuotr., Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto archyvas. Prieiga per internetą: www.autc.lt
J. Papečkys taip pat buvo vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos steigėjų, taip pat Klaipėdos išvadavimo akcijos dalyvis, Vilniui vaduoti sąjungos centro valdybos vicepirmininkas, Lietuvos teisininkų, Karo mokslo ir Meno kūrėjų draugijų narys. Pašnekovė pažymėjo, kad J. Papečkys mokėjo 12 užsienio kalbų: prancūzų, vokiečių, italų, lenkų, rusų, suomių ir kt. Bendradarbiavo leidiniuose „Draugija“, „Vilniaus žinios“, „Mokykla“, „Aušrinė“, „Trimitas“ ir kt. Laisvalaikiu rašė eilėraščius ir spausdino pasirašydamas Juozo Rainio slapyvardžiu. Netrukus po Papečkių šeimos įkalinimo ir tremties prasidėjus Birželio sukilimui, name įsikūrė sukilėlių štabas. Namo laiptinės bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, matyt, buvo patogi strategine prasme – matyti miesto centras, kaimynystėje stovinti radijo stotis. Netrukus čia įtaisytame vėliavos stiebe suplevėsavo trispalvė.
Tekstą parengė Gabrielė Eidimtaitė ir Žilvinas Rinkšelis
Šaltiniai:
Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.
Papečkys Juozas. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas [elektroninis žinynas].
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.