Architekto V. Landsbergio namas

Gyvenamoji ir darbo erdvė

Per itin trumpą laiką – tris mėnesius – pastatytame name 1933 metais apsigyveno vienas žymiausių XX a. Lietuvos architektų Vytautas Landsbergis su žmona Ona Jablonskyte-Landsbergiene. Tačiau iš skirtingo dydžio tūrių sukomponuotas miestietiškas kotedžas buvo skirtas ne tik gyvenimui, bet ir darbui. Pirmojo aukšto gatvės pusėje V. Landsbergis įkurdino savo studiją, o kiemo pusėje – žmonos akių gydytojos kabinetą. Architektūros reikmėms tarnavo ir nemaža likusio namo ploto dalis – šalia žmonos kabineto veikė braižykla, o rūsyje patalpintas archyvas, maketų dirbtuvės ir raštinė statybų dokumentams rengti. Antrasis aukštas buvo gyvenamas – jame suplanuoti trys miegamieji-gyvenamieji kambariai.

„Gražus, bet netikras“

V. Landsbergio projektuotas kotedžas sovietmečiu namas nacionalizuotas (1947 m.). Po nesėkmingų bandymų pastatą susigrąžinti, jis atiteko Dailininkų sąjungos Kauno skyriui. Dar vienas reikšmingas pastato laikotarpis – 1989–1992 m., kuomet name veikė Sąjūdžio būstinė. 1991 m. turtas buvo grąžintas architektui. Dar 1992–1993 m. su architekto V. Landsbergio žinia buvo atlikta pirmasis namo perstatymas. Vietoje nefunkcionalios šiaurinės namo terasos buvo užstatytas antrasis aukštas, o jame įrengti papildomi kambariai. Antrasis pastato kaitos etapas – 2004–2005 m. atliktas namo remontas, po kurio namo išorėje nebeliko nieko autentiško… Pakeistas fasadų tinkas, medinė veranda pakeista metaline su tamsintais stiklais, o antrojo aukšto balkone įrengta įstiklinta terasa. Namas nuo gatvės pusės pertvertas kičine „barokiška“ tvora, neturinčia nieko bendro su pastato architektūra.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.

N. Lukšionytė, Iš lietuviškos paveldosaugos paraščių: trys istorijos. Journal of Architecture and Urbanism, 2012, Volume 36(1): 54–62.