Inžinieriaus J. Andriūno namas

Amerikoniškas namas

Prabangų gyvenamąjį namą, primenantį didžiųjų Jungtinių Amerikos Valstijų miestų tipiškuosius sublokuotus namus, 1930 m. pasistatė inžinierius-mechanikas Jonas Andriūnas. Pastato architektūrą charakterizuoja jo centre „pūpsantis“ rizalitas, pirmuose dviejuose pastato aukštuose paįvairinantis kambarių planą, o likusiuose dviejuose aukštuose tampantis lodžija ir balkonu. Pastato pagrindinis įėjimas su laiptine patrauktas į šoną, o lauko durų link veda laiptai, „kompensuojantys“ komplikuotą šlaite stovinčio namo reljefą. Dar vienas įdomus atributas – itin stambus karnizas, skiriantis ne pastato fasadą nuo pastogės, o trečiąjį ir ketvirtąjį aukštus. Peršasi prielaida, kad ketvirtasis namo aukštas statytas arba vėliau nuo likusios namo dalies, arba projektas buvo koreguojamas statybų eigoje. 

Inž. J. Andriūno namas, 1987 m. Jessica Regina Adams asmeninio archyvo nuotrauka. Nuotraukos nugarinėje pusėje ranka įrašyta (vertimas iš anglų k.): „nuotraukoje galima matyti du garažus ir namo sieną be tinko, tai vieta, kurioje mes žaizdavome mažąjį tenisą (virš garažų). Jie kažką pastatė virš ketvirtojo aukšto? Ten būdavo mūsų skalbykla. Na o namo šoninė siena liko nenutinkuota dėl to, kad šioje vietoje (virš garažų), buvo numatyta vieta mano brolio, arba mano namo statyboms.“

Inžinierius-mechanikas

Deja, apie patį namo savininką informacijos turime nedaug. Pažymėtina tai, kad Jonas Andriūnas priklausė kartai, kuri mokėsi Rusijos aukštosiose mokyklose. 1921 m. jis baigė Petrapilio (dab. Sankt Peterburgo) Civilinių inžinierių institutą. Iš Andriūnų šeimos palikuonių, gyvenančių Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasidalintos medžiagos sužinome, kad:

„Tuoj po I pasaulinio karo grįžo atgal į Lietuvą ir netrukus įsijungė į darbą krašto ūkio atstatymo srityje. […] Čia (Kaune – Ž. Rinkšelio pastaba) inž. J. Andriūnas įdėjo visą savo sielą, organizuodamas miesto tvarkymo darbus ir prižiūrėdamas visą eilę statybų, daugiausia miesto kanalizacijos ir vandentiekio srityje. Dirbdamas Kauno miesto savivaldybėje, inž. J. Andriūnas ilgą laiką bendradarbiavo su inž. S. Kairiu, eidamas kanalizacijos ir vandentiekio statybos darbų vykdytojo pareigas. Jam vadovaujant, 1928–1930 metais buvo pastatyta Eigulių vandentiekio stotis, paklotas miesto vandentiekio tinklas ir išplėsta kanalizacija. Vėliau, prof. S. Kairiui perėjus dirbti į Vytauto Didžiojo universitetą, inž. J. Andriūnas buvo paskirtas Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio įmonės direktoriumi.“

Pirmosios sovietinės okupacijos metais J. Andriūnas buvo pašalintas iš tarnybos miesto savivaldybėje ir iškeldintas iš nuosavų namų Parodos gatvėje. Jo sūnus Vytautas, tuo metu buvęs kariuomenėje, buvo deportuotas į Sovietų Sąjungą. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje inžinierius su šeima (žmona ir dukrele Regina) pasitarukė į vakarus, vėliau apsigyveno JAV, Delavero valstijoje, Milfordo mieste, kur ir mirė 1955 m.

Savo veiklomis ir darbais Jonas taip pat prisidėjo prie Aukštesniosios technikos mokyklos kūrimo ir garsinimo. Dėstė statybos dalykus, o 1928–1936 m. buvo mokyklos praktinio mokymo dirbtuvių įkūrėju ir vedėju. Kaip inžinierius Jonas Andriūnas taip pat prisidėjo prie Aleksoto funikulieriaus statybų. Jo įrenginiams įvertinti paskirta komisija, kurią sudarė architektas Karolis Reisonas, inžinieriai Napoleonas Dobkevičius, Jonas Andriūnas, Aleksandras Ganfmanas, Aleksandras Mačiūnas ir kiti.

J. Andriūno portretinė nuotrauka su apdovanojimais (tarp jų ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didysis kryžius, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje). Jessica Regina Adams asmeninio archyvo nuotrauka.

Estijos pasiuntinybė 

Estija Lietuvos valstybę de facto ir de jure pripažino 1921 m. Laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune ėmė veikti Estijos konsulatas, kuris 1928 m. buvo performuotas į Estijos pasiuntinybę. Su Estijos pasiuntinybės veikla mieste susiję keli Kauno pastatai, tarp jų ir šis namas, nepraslydęs pro akis reprezentatyvių patalpų nuolat ieškančioms diplomatinėms atstovybėms. Estijos pasiuntinybė šiuo adresu (senasis adresas Parodos g. 16) veikė iki pat likvidavimo 1940 m. 

Šiame name rezidavo šie Lietuvai akredituoti diplomatiniai atstovai: Johan Leppik, Aleksander Warma, Jaan Lattik. Lenkijos karo atašė Leon Mitkiewicz apie Estijos pasiuntinybę paliko tokį liudijimą: 

„Daug malonių valandų praleidome Estijos pasiuntinio Kaune pono Varmo’o ir jo žmonos namuose. Ministras Varmo’as iš prigimties buvo tikrai linksmiausias diplomatinio korpuso Kaune narys. Iš pirmo žvilgsnio atrodė linksmuolis ir be kompleksų žmogus. Iš tikrųjų tai buvo tik kaukė, vien specialiai pasirinkta maskuotė. Turėjau progą pats tuo įsitikinti. Pono Varmo’o iniciatyva jo namuose susitikau ir labai rimtai kalbėjausi su Lietuvos ministru pirmininku generolu Černiumi. Dalyvaujant namų šeimininkui, generolas Černius išdėstė Lietuvos 1939 metų birželio mėnesio poziciją Vokietijos atžvilgiu, kai Maskvoje vyko Prancūzijos, Anglijos ir Sovietų Rusijos derybos dėl karinės bei politinės sąjungos sudarymo. Tas pokalbis, vienas iš svarbiausių mano pokalbių Lietuvoje, įvyko 1939 metų birželio 15 dieną po pietų ponų Varmo’ų namuose. Ministras Varmo’as, kaip man atrodo, tarp Estijos politikų ir diplomatų buvo išimtis; jis volens nolens pripažino, jog tartis su Rusija būtina. Per mano pokalbį jo namuose su generolu Černiumi tokį požiūrį jis išsakė ne kartą; be to, manė, jog greitai prasidės pasaulinis karas, kurį pradės Vokietija, ir tvirtino, kad be Rusijos paramos Vokietiją bus neįmanoma nugalėti. Taip pat nuogąstavo, kad jeigu vokiečiai nugalės Lenkiją ir Prancūziją, tai atsiris jų rankos rytuose ir jie smogs Sovietų Rusijai. Tuomet Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – likimas bus nulemtas ir nuspręstas pagal Rosenbergo teoriją, kurią citavo atmintinai ir dėl kurios neapsakomai nuogąstavo. Abu ponai Varmo’ai Kaune buvo labai populiarūs. Gyveno labai gražiai – pasiuntinybės name užėmė visą aukštą.“ 

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai: 

Už pasidalintas nuotraukas ir informaciją apie J. Andriūną ypatingai dėkojame jo dukters Reginos anūkei Jessicai Reginai Adams!

Estijos pasiuntinybė. Diplomatinis Kaunas.

L. Mitkiewicz, Kauno atsiminimai 1938–1939 m., Vilnius, 2002

Ar jūs gyvenate šiame name, o gal žinote su juo susijusių istorijų? Pasidalinkite su mumis. Ši pagalba neįkainojama norintiems ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Žilvino Rinkšelio 2019 m. nuotraukos.