Akademijos vandens bokštas

Nykstantys kraštovaizdžio akcentai

Vandens bokštas tai inžinerinis statinys – vandens tiekimo sistemos dalis – kurio pagrindinė dalis yra tam tikrame aukštyje iškeltas vandens rezervuaras. Talpykla skirta vandens atsargoms kaupti ir naudoti didžiausio vandens poreikio metu, o vandens pakėlimas sukuria slėgį vandentiekio tinkle. Tuo metu, kai vandens naudojama mažiau, pavyzdžiui, naktį, iš siurblinių tiekiamo vandens perteklius kaupiamas vandentiekio bokšto rezervuare, o imamas iš jo didžiausio vandens poreikio metu ir tada, kai siurblinė nedirba.

Lietuvoje priskaičiuojami 8 vandentiekio bokštai, laikomi paveldo objektais. Tai tarpukariu ar anksčiau statyti statiniai. Tačiau didžioji jų dalis buvo pastatyti sovietmečiu. Jų įrengimui naudotos pačios įvairiausios medžiagos: metalai, gelžbetonis, plytos, betonas. Vandens bokštų aukštis yra nevienodas: kaimiškose vietovėse dažniausiai sutinkami nuo 10 iki 25 m aukščio metaliniai bokštai, o miestuose – gelžbetoniniai, kurių aukštis gali siekti iki 50 m.

Vandens bokštai iki šiol tebėra įvairių gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio ar miestovaizdžio akcentais. Tačiau šiandieniniai jų likimai skirtingi: dalis jų vis dar funckionuoja pagal pirminę paskirtį, arba įgauna naujas – apžvalgos taškų, ryšio sistemų patalpinimo – paskirtis, dalis griaunami kaip nebereikalingi statiniai, tačiau atsiranda ir įvairių iniciatyvų, kurios į šiuos architektūros objektus siūlo pažvelgti kūrybiškai.

Vandens bokštas kaip galimybė

Kūrybiškai transformuoti vandens bokštai jau seniai yra tapę ne vieno JAV, Australijos, Europos miesto vizitinėmis kortelėmis. Džiugu, kad šios tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. Jonavoje jau veikia ant bokšto įrengtas laipiojimo centras, o Kretingoje esančius bokštus planuota išnaudoti kaip miesto įvaizdžio atspindžius.

2019 m. Kauno rajono Akademijos miestelio bendruomenė tapo Kaunas 2022 projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyve, pusmetį uoliai rinko gyventojų atsiminimus ir istorijas apie savo gyvenamąją vietą. Šio proceso metu paaiškėjo, kad didžioji dalis žmonių didelius sentimentus jaučia XI (Marvos) fortui, kuriame veikė pliažas, buvo įprasta leisti laiką su šeimomis ar įsimylėti. Po ilgų diskusijų išliko poreikis permąstyti vietos reikšmę šiandien, paskatinti žmones čia sugrįžti.Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinkta meninė priemonė – interaktyvi šviesos lazerių instaliacija. Ją, kartu su bendruomene, kūrė menininkai Linas Kutavičius ir Linas Ramanauskas.

Lazerių įranga šalia esantį didžiulį vandens bokštą pavertė moderniu švyturiu ne tik bendruomenei, bet ir svečiams, kviečiančiu burtis miesteliui reikšmingoje atminčių vietoje. Šią šviesos instaliaciją iki šiol galima pamatyti čia apsilankius dienos pabaigoje, sutemus.

Noras „išryškinti“ Marvos fortą kaip Akademijos tapatybės dalį, kilo iš pačių miestelio gyventojų. […] Atlikus auditorijos apklausas, paaiškėjo, kad svarbiausias Akademijos fizinis ženklas, kurį įvardijo dauguma gyventojų – XI-asis (Marvos) fortas. Ši vieta daugumai kelia nostalgiškus jausmus ir jie norėtų šią, nepelnytai užmirštą ir apleistą vietą, prikelti antram gyvenimui“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė D. Gavrilčikė.

Artėjant reikšmingai Lietuvos istorijos datai – Valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2018 m. Akademijos vandens bokštas jau buvo tapęs trispalvės plazdenimo vieta. Bendrovės „Kauno vandenys“ vadovų ir darbuotojų iniciatyva šis sumanymas įgyvendintas, siekiant paminėti atkurtos nepriklausomos valstybės gyvavimą.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

R. Kumštaitytė, Nenaudojamų gelžbetoninių vandentiekio bokštų būklės analizė (magistrantūros studijų baigiamasis darbas). Akademija, 2011 m.

Akademija – šiuolaikinė seniūnija

Kauno diena: „Šviesos instaliacija Marvos forte kvies prisiminti šios vietos romantiką“. 2019-09-26.

„Kaunas 2022“ ir L. Steponavičiaus (diena.lt) nuotraukos.