Rūta Vyžintaitė-Lajienė

MAN ŠEŠI

Man šeši
Esu bulvių maiše
Ne ton pusėn dygsta gyvenimas
Pro sudilusį kampą regiu:
Tiltu ašaras šluostosi Nemunas

KULAUTUVA (1)

Aš prisimenu tokią nekaltą Kulautuvą
Medinukai,
Laivai,
Gelsvos samanos,
Ir jis pušiai
Į smilkinį
Remdamas šautuvą
Sako
svetimos man tavo aimanos

KULAUTUVA (2)

Slepiuosi vėl ant žemės
Vėl dilgėlėm į veidą
Cakt, brūkšt, oj, skauda, scheisse!
Ir tik per mažą klaidą
Vėl sveikos mano kasos
(Matau, kaip jis nueina)
su buože ranką kasos

EGLUTĖ

Sako mama
Negali taip būti
Iš macų tešlos
Ėmė dygti eglutė

Sako eglutė
Taip būti negali
Net svyra nuo beigelių
Šakos į šalį!

1956

Lietuvai laisvės!
Vengrijai laisvės!
Kimšosi parkai, gatvės ir aikštės
Tiesiai iš lagerio ir kunigaikštis
Vietoj karūnos jodas ir raištis
Vietoje kardo sausas degtukas
Tyliai liepsna vėl žvakėse sukas

PIRMAS LIETUVIŠKAS ŽODIS

Tu sušalęs ir alkanas?
Ja!
Tai gal darbo beieškai?
Ja!
Dar nemoki lietuviškai?
Ja!
Renku duoną
Ir kompresais riekių
Aš sugrįžęs pagydysiu
J-Ą

PASIMATYMAS

Prie Totorių vartų
Aš lauksiu Jūsų penktą
Pažinsite iš karto
Iš kalavijo lenkto

Tuoj už pirmosios sienos
Bus stalas rezervuotas
Daug vyno ir avienos
Gros vokietis kuprotas

Po vakarienės kviesiu
Lydėt ant luoto saulę
Vis tiek aš jus paliesiu --
Gražiuoju ar apgaule

TADAS

Ir tada priėjo Tadas
Ir pavaišino mane obuoliu
Ir sugundė gyvenimu

Ir štai aš savaitgalio pikniką
su stručiais ir anakondom derinu

Ropliams – giros
Žinduoliams – arbatos
Štai ir dramblys su skrybėle matos

FUTBOLININKAS

Kamuolys mano – – saulė virš Santakos
Mano vartai – bromai Nemuno gatvės
Kranksi taktikas varnos lyg pasakas
Muša baudinius vietinės katės

Tik staiga kilo dulkės ir smėlis
Liepia kėlinį baigti šešėlis
Ir tarytum raudoną kortelę
Jis man ranką dešinę kelia

ŠANČIŲ SKALĖ

Kranto vienas – tai vienišas žvejas,
Tyliai pėdina Nemuno linkui
Jį šunelis vingiuodamas vejas,
Neša valą senam šeimininkui
Kranto du – tai vaikai išsišiepę,
Saulėj Nemuno augę, įdegę,
Vyresnysis jaunėliui paliepia,
Paleist katę seniai beuodegę
Kranto trys – jau paaugę jaunuoliai
Išsistūmę ant kelio mašiną,
Dainą leidžia nostalgišką uoliai,
Ir gatvelę nuo priešų vis gina
Kranto dvylika – namas dviaukštis
Mena prieškarį, paslaptis mena,
Čia pat klykauja upinis paukštis,
Čia pat Lech įsimyli Zuzaną

Ir visi krantai susilieja,
Į tą patį knibždantį krantą
Ššš – suvaldė žvejas jau vėją
Cakt – kabliukas į vandenį krenta

KAS AŠ

Ar aš Birutė?
Ar aš Jadzytė?
Ar aš Danutė?
Buvau aš Fruma
Tapau aš ta

Kurios link vėjas
Ašaras pūtė

KUR EDITA

06.10
Mamos paklausiau birželio rytą
Kur dingo draugė mano Edita

06.14
Už sprando lauk kareiviai mus traukia
Ir sako draugė jau šiaurėj laukia

12.30
Namuos man liko Editos lėlės
Bet žais jomis jau tik mūsų vėlės