Vyskupų rūmai

Kauno Vatikanas

Naujieji Vyskupų rūmai tarpukariu išdygo istorine preitimi „tirštoje“ vietoje, buvusioje bernardinų valdoje ir kapinių teritorijoje. Vėliau, XIX a. antroje pusėje, ši vieta tapo visai Lietuvai iki šiol svarbiu katalikybės centru, ne veltui vadinamu Kauno Vatikanu. Rūmai iškilo už senosios arklių pašto stoties, o reprezentatyvi pastato architektūra liudija, kad, tikėtina, juos planuota visu grožiu atverti į aikštę, nugriaunant priešais stovinčią stotį. 1993 m. Popiežiaus vizito metu šiuose rūmuose lankėsi ir Jonas Paulius II.

Puošnus modernizmas

Nors šių rūmų statyba ir neapsėjo be kritikos, jų reikalingumas motyvuotas poreikiu centralizuoti visas institucijas po vienu stogu. Sumanymo vykdytojas buvo pats arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Rūmų projektą parengė architektas Karolis Reisonas, talkinant arkivyskupui.

1935 m. pradėjus statyti rūmus susilaukta stiprios opozicijos prieš projekto vykdymą. Buvo išreikšta nuomonė, kad išlaidos yra per didelės ir kad telkiamas lėšas galimą būtų panaudoti kitiems, naudingesniems tikslams. Už tuos pinigus buvo siūloma pastatyti mokyklą, prieglaudą ar ką nors kita. Tačiau buvo atkertama dar vienu argumentu, kad Šventasis Sostas tik tuomet sutiks duoti lietuvį kardinolą, kai iš lietuvių pusės bus realizuotos tam tikros sąlygos, tame tarpe ir padorus butas.

Rūmuose įrengta koplyčia, metropolito reprezentacinis butas, nuo 1940 m. gyveno jo augziliaras, perkelta visa arkivyskupijos kurija: generalvikaras, bažnytinis tribunolas, bažnytinių turtų valdymo taryba, metrikų skyrius, metropolito kanceliarija. Dar gyveno 2-4 kunigai, namus tvarkiusios ir aptarnavusios 3 seselės kazimėrietės.

Tiesa, pagal paskirtį pastatas naudotas neilgai. Vyskupų rūmuose sovietmečiu veikė Kauno politechnikos instituto Architektūros fakultetas (nuo 1950 m.), vėliau J. Naujalio meno mokykla. 1990 m. arkivyskupo metropolito rūmai buvo sugrąžinti Kauno arkivyskupijos žinion, o juos sutvarkius, 1993 m. čia persikėlė Kauno arkivyskupijos metropolijos kurija.

„Pažymėtas“ arkivyskupo ženklu

1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI aktu (apaštališkąja konstitucija) „Lituanorum gente“ buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija. Jos teritorija buvo ano meto nepriklausoma Lietuva, o centras – tuometinė laikinoji Lietuvos sostinė Kaunas.

Arkivyskupo Jurgio Matulaičio planu didžiulė Žemaičių vyskupija buvo padalinta į tris naujas – Kauno, Panevėžio ir Telšių vyskupijas. Iš nepriklausomos Lietuvos pusėje likusių Vilniaus vyskupijų parapijų buvo sudaryta Kaišiadorių vyskupija. Visos šios 4 vyskupijos, kartu su iš senų laikų veikusia Seinų (nuo 1926 m. Vilkaviškio) vyskupija, sudarė vieną – Kauno – metropoliją. Pagal centrinę vyskupiją (Kauno arkivyskupija) buvo pavadinta ir visa Lietuvos bažnytinė provincija – Kauno arkivyskupijos metropolijos vardu.

Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo pabaigoje (1940 m.) Kauno arkivyskupijai priklausė 91 parapijinė, 31 filijinė bažnyčios, 34 kitos bažnyčios bei oratorijos, turinčius nuolatinius kunigus, 84 tik kai kuriomis progomis kunigų aptarnaujamos koplyčios. Taigi iš viso 240 šventovių. Čia dirbo 298 kunigai, 152 klierikai. Katalikų skaičius siekė 500 tūkstančių. Nuo pat įsteigimo dienos Kauno arkivyskupiją valdė bei administravo arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas.

Arkivyskupo J. Skvirecko herbo simboliai

Rūmų užsakovas arkivyskupas J. Skvireckas pastatą pažymėjo ir savo titulu – pagrindinį rūmų fasadą vainikuoja trikampis frontonas, papuoštas arkivyskupo insignijomis. Metropolitas [gr. mētropolitēs — metropolijos gyventojas], aukščiausias katalikų ir stačiatikių vyskupo titulas; tą titulą turintis asmuo; katalikų arkivyskupas, tvarkąs kelias vyskupystes. Arkivyskupo herbą įrėmina skrybėlė, vadinama „galero“, kaip viduramžiais piligrimų nešiota kepurė, ilgai laikyta išskirtiniu katalikiškumo ženklu. Vyskupo rangą žymi žalia skrybėlės spalva, arkivyskupo – dvigubas kryžius ir 20 kutų. Kiti herbo simboliai – įstrižos kryžmos su raide P ir tarpuose įrašytos graikų abėcėlės raidės alfa ir omega. Pirmoji monograma reiškia Jėzaus Kristaus vardą ir yra religinis Krikščionių bažnyčios simbolis. Graikiškos raidės, naudojamos kartu su monograma yra Jėzuas Kristaus simbolis, reiškiantis jo dievystę, išmintį ir neklaidingumą („Aš esu alfa ir omega“ – pradžia ir pabaiga). Vienas reikšmingiausių arkivyskupo darbų – Šventojo Rašto vertimas iš lotynų į lietuvių kalbą.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

S. Bansevičiaus nuotraukos, 2020 m.