Vaistininko V. Malelos namas

„GerMaPo“ – Lietuviškos vaistininkystės Titanikas“

Iki pat XIX a. vaistai buvo gaminami lokaliai – vaistinėse. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo pagreitį įgaunanti farmacijos pramonė viską ėmė keisti iš esmės. 1927 m. Vokietijos vaistininkų spaudoje buvo rašoma:

„Farmacija per pastaruosius dešimtmečius silpsta. Vaistų gamyba iš vaistinių persikėlė į fabrikus ir laboratorijas, vaistinės del to neteko gamybos įmonės pobūdžio, tapo tarpininkėmis, o vaistininkai virsta prekybininkais.“

Farmacijos pramonė tarpukariu tapo galinga valstybių ekonomikos jėga, o jos kūrimas ir palaikymas buvo ypač svarbus visoms valstybėms. Todėl visai nenuostabu, kad ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, atkuriančioje karo nualintą ūkį, gausiai radosi farmacijos įmonių ir laboratorijų: „Vaistija“, „Sanitas“, „GerMaPo“, „Galen“, „Almeol“, „Pharmakon“, „Hamonia“ ir t.t. Ne visos jos tapo stambiomis įmonėmis, kaip ir ne visos sulaukė 1940-ųjų, tačiau iš visų išsiskyrė du stambiausi gamintojai: „Sanitas“ ir „GerMaPo“. Abiejų bendrovių reklamos gausiai tiražuotos spaudoje ir įvairiuose leidiniuose. Pavyzdžiui, „GerMaPo“ 4 deš. reklamai išleisdavo apie 20 tūkst. litų – tai buvo didelė, tačiau atsiperkanti investicija. Buvo bendradarbiaujama su didžiausiomis užsienio įmonėmis, o stengiantis su jomis konkuruoti itin daug investuota į kokybę ir gamybos tobulinimą. 1922 m. įkurtas „Sanitas“ buvo pirmasis tablečių gamintojas Lietuvoje, o 1923 m. įkurta „GerMaPo“, prekiavusi ne tik vaistais, leidusi vaistų kainoraščius ir katalogus, ilgainiui tapo moderniausia farmacijos įmone ne tik krašte, bet ir Rytų Baltijos regione.

Akcinės b-vės „GerMaPo” kainininkas. Kaunas, 1931 m.

1939 m. įmonėje dirbo per 60 darbuotojų, organinių preparatų gamybą organizavo iš Prancūzijos pakviestas inžinierius – chemikas-biologas G. Pichon, metinė laboratorijos apyvarta pasiekė 3 mln. litų. 1934 m. dabartinio Farmacijos muziejaus kieme buvo pastatyta nauja 2 aukštų laboratorija, kuri buvo aprūpinta naujausia įranga, tačiau ilgainiui jos pajėgumų nebeužteko – imta svarstyti apie naujo chemikalų fabriko statybą.

Vaistus gaminusių laboratorijų ir vaistinių įvairovė išliko iki pirmosios sovietinės okupacijos. Po nacionalizacijos „GerMaPo“, „Sanito“ ir Centralinio valdžios vaistų sandėlio laboratorijos buvo sujungtos į vieną įmonę, pavadintą „Chemijos farmacijos fabriku Nr. 1“. Pokario metais iš visos Kauno farmacijos pramonės liko vienintelis „Sanitas“.

Modernaus vaistininko „moderniški“ namai

1923 m. įkurta įmonė „GerMaPo“ buvo pavadinta pagal bendrovės savininkų: A. Gerdvilio, V. Malelos ir V. Podliaskio pavardžių trumpinius. Vienas jų – vaistininkas Vytautas Malela – 1931 m. įsigijo žemės sklypą Nemuno gatvėje, kurioje pasistato „modernišką“ trijų aukštų namą su pagalbiniais pastatais. Kaip įprasta prieškariniam Kaunui pastato šeimininkas su šeima apsigyveno antrame aukšte, o likusi pastato dalis buvo nuomojama. Sprendžiant iš pastato pirmojo aukšto vaizdo, tikėtina, kad jis buvo skirtas prekybai – čia įrengti trys dideli vitrininiai langai ir du atskiri įėjimai iš gatvės.

Akc. b-vės „GerMaPo“ administracija. Nuotraukos centre b-vės direktorius ir bendrasavininkas A. Gerdvilis, jo kairėje – V. Malela, iš dešinės – V. Podliaskis. XX a. 3 deš. Nuotrauka saugoma Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.

Prasidėjus sovietinei okupacijai iš trijų įmonės bendrasavininkų išsigelbėjo tik V. Malelos šeima. 1945 m. ji emigravo į Pietų Ameriką ir įsikūrė Argentinos sostinėje Buenos Airės. 1950 m. V. Malela čia atidarė vaistinę ir dirbo joje iki 1963 m. Mirė savo namuose 1978 m. Podliaskiai ištremti žuvo lageryje, o A. Gerdvilis suimamas ir įkalinamas sunkiųjų darbų kalėjime Kaune. Jis mirė praėjus vos keliems mėnesiems po sugrįžimo namo.

Šiandien butu, kuriame išliko autentiškas išplanavimas, parketas, durys, iš senelių paveldėti art deco baldai ir šviestuvai rūpinasi naujieji buto šeimininkai, besidomintys ne tik namo istorija, bet ir tarpukario kultūra.

Už suteiktą informaciją apie namą dėkojame jo gyventojams!

Žilvino Rinkšelio tekstas

Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Šaltiniai:

Mekas, „Ger Ma Po – lietuviškosios vaistininkystės Titanikas“. Farmacija ir laikas, 2015, Nr. 6

Malela Vytautas. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Elektroninis žinynas

Įspūdinga tarpukario farmacijos pramonė Kaune. KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyrius