Šiandien toks ar panašaus pobūdžio namas estetų auditorijoje netruktų gauti pašaipios „neišvaizdžios dėžutės“ etiketės. Itin jų gausu priemiesčiuose, kuriuose vyrauja pigi ir greita statyba. Tačiau įvertinus ir laikmetį, ir kontekstą, šis namas patraukia dėmesį. Namas statytas 1935 metais Lietuvoje, o ypač sostinėje vis labiau įsigalint modernizmo tendencijoms. Vis dėlto, tokių iki pirminės formos supaprastintų ir nuo dekoro visiškai apvalytų namų anuomet vis dar pasitaikydavo nedažnai ir tai šį namą daro pakankamai išskirtiniu.
Namo užsakovai ir šeimininkai – inžinierius Viktoras Labanauskas ir jo žmona Vanda. Namo statybų istorija ir duomenys taip pat liudija, kad namo asketiškumui įtakos galėjo turėti ir pragmatiški taupymo sumetimai. Pirminis architekto Algirdo Šalkauskio 448 kvadratinių metrų ploto namas taip ir liko neįgyvendintas, o pakoreguotas variantas „susitraukė“ iki dviejų aukštų, dviejų butų 195 kvadratinių metrų bendro ploto gyvenamojo namo. Projekte taip pat numatytas erdvus rūsys, kuriame po statybų įrengtas papildomas trijų kambarių butas ir sargo patalpos.
Statybų metu koreguotas ne tik pastato plotas ir vidaus išplanavimas, bet ir fasadai: langų, durų angų pakeitimai. Statybų metu daug daryta fasado detalių, langų, durų angų pakeitimų. Namas pastatytas per metus laiko. 1939-aisiais buvo suprojektuotas planuotas užstatyti trečiasis aukštas, tačiau šis užmanymas nebuvo įgyvendintas, tikėtina, dėl prasidėjusios okupacijos ir karo. Name tarpukariu gyveno visuomeninio darbo vadybos redaktorius Juozas Žukauskas ir pasiuntinybės konsulavimo skyriaus sekretorius H. Pfeiffer.
Už surinktą informaciją apie namą dėkojame Pauliui Lazauskui!
Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
P. Lazausko ir Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.