Meninės rezidencijos metu, ieškant įkvėpimo Kauno pastatuose, kūrėją labiausiai sužavėjo augaliniai ir liaudiški motyvai bei raštai, perkelti ir interpretuoti architektūroje, naudoti pastatų vidaus ir išorės dekore:

„Mane sužavėjo „Optimizmo architektūros“ istorija ir tai, kaip kai kurie pastatų puošyboje naudojami raštai ir ornamentai, tarp jų ir gėlių, buvo perkelti iš tradicinių audinių ir tekstilės, siekiant pabrėžti nacionalinį identitetą, ir per architektūrą integruoti į miesto erdvę. Kai kuriuos iš šių raštų pasisavinau ir iš naujo grąžinau jiems tekstilinį pavidalą, tačiau leidau jiems augti, vystytis ir keistis, tarsi jie būtų palikti laukinėje gamtoje ir atgautų savo pačių galią. Sukūriau svajingas įsivaizduojamas būtybes-augalus, miglotai pagrįstus „Optimizmo architektūra“, taip užmegzdama ryšius tarp kultūros ir gamtos, kūno ir architektūros, žmogaus ir nežmogaus.
Kitaip nei sugriuvę, karo suniokoti pastatai ar smarkiai sužalotas žmogaus kūnas, gamta laikui bėgant sugeba atsistatyti ir pasveikti. Kūrybinio proceso metu įsivaizdavau būtybes, egzistuojančias tarp augalų, gyvūnų, žmogaus ir nežmogaus pasaulių, turinčias tam tikrų kiekvieno iš jų bruožų. Jos gali evoliucionuoti, augti ir puikiai sugeba atsistatyti.“ 

Autorė sukūrė dvi tekstilines skulptūras, kurios šiuo metu eksponuojamos Kauno centrinio pašto erdvėse, Ukrainos centre „CulturEUkraine“.