Kosto ir Stefanijos Batūrų namas buvo pastatytas 1928 metais. Jį suprojektavo architektas ir inžinierius Feliksas Vizbaras. Šie metai Vizbaro karjeroje žymi ir „Pieno lašo“ draugijos namų projektą (Aušros g. 26 – dabartinė A. Kačanausko muzikos mokykla). Batūrų triaukštis mūrinis daugiabutis stovi Gedimino gatvės gale, kampe ties V. Putvinskio gatve. Daugiabutis iš Gedimino gatvės pasitinka dvivėrėmis, raštuotu stiklu, įstiklintomis durimis. Antras ir trečias aukštai, lyg norėdami įsileisti kiek įmanoma daugiau šviesos, yra išlindę virš šaligatvio erkeriais su langais visose sienelėse. Kampinis namo erkeris yra užapvalintas ir išnyra tarp stogų nedideliu bokšteliu, prisidengusiu žemu apvaliu stogu. Fasadas iš Gedimino pusės turi porą ovalo formos nišų, kurių apvadai papuošti dekoro elementais. Namo antrame ir trečiame aukštuose buvo suprojektuota po 3 gyvenamuosius butus.
Kostas Batūra buvo Lietuvos karininkas, savanoris-kūrėjas, dalyvavęs Širvintų-Giedraičių mūšyje (1920 m.). 1926 m. išėjęs į atsargą, leitenantas Batūra dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, Rokiškio, Vilkijos, Kauno, Garliavos, Tauragės, Šakių, Telšių policijos nuovadose. 1940 m. prasidėjus Lietuvos okupacijai ir aneksijai K. Batūra, eidamas Kauno miesto policijos (I eilės) nuovados viršininko pareigas, buvo areštuotas sovietų. Iš pradžių kalintas Kaune, o vėliau ištremtas į Vorkutos lagerį, Komijos srities šiaurėje (lageris buvo įkurtas už Šiaurės poliarinio rato). K. Batūra iš tremties negrįžo – žuvo lageryje 1943 metais.
Šiame name taip pat gyveno ir poetė, vertėja Judita Vaičiūnaitė (1937–2001 m.), už nuopelnus Lietuvai apdovanota LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Bute, kuriame gyveno Vaičiūnų šeima, veikė ir gydytojo psichiatro prof. Viktoro Vaičiūno priimamasis. Savo prisiminimais apie vaikystę Batūrų name Judita dalinosi savo knygoje “Vaikystės veidrody” (1996 m.).
Gabrielės Eidimtaitės tekstas
Šaltiniai:
Jurbarko krašto savanoriai. Jurbarko krašto muziejus.
Namas Gedimino g. 56. Atminties vietos: Laisvieji Kauno archyvai [interneto svetainė].
Ar jūs gyvenate šiame name? O gal žinote su juo susijusių istorijų? – papasakokite mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!
Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2019 m.