Pažėrų klebonija

Vilkaviškio vyskupijos Aleksoto dekanatui priklausančiame Pažėrų kaime stovi dvi Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios – senoji ir naujoji. Reta prabanga tokiai nedidelei gyvenvietei. Nors viena nuo kitos ir nutolusios per kiek daugiau nei 300 metrų, abi yra glaudžiai susijusios su paties kaimo istorija.

1793 metais statyti seniausi Dievo namai Pažėruose, tebegyvuoja iki šiol, ir jau spėjo atšvęsti savo 200 metų jubiliejų. Tiesa, su laiku jie keitėsi, augo, plėtėsi. Gyventojų pamėgtoje senojoje medinėje bažnytėlėje (dar vadinamoje „žiemine“) tikintieji renkasi nuolatos. Tačiau augęs tikinčiųjų skaičius ilgainiui iškėlė naujos bažnyčios statybos poreikį. Pašventinus kertinį akmenį, iš gyventojų suaukotų lėšų, didžiulę raudonų plytų Švč. Jėzaus Širdies šventovę 1936 metais ėmėsi statyti veiklus ir energingas klebonas Jonas Rugys. Deja, šią bažnyčią ištiko Prisikėlimo šventovės likimas – statybą nutraukė karas ir sovietinė okupacija, savo kūrinio pašventinimo nepamatė ir pats architektas.

Šalia bažnyčios buvo pastatytas klebonijos pastatų ansamblis, kurį ir šiandien sudaro bent keletas erdviame sklype išdėstytų pastatų: klebonijos pastatas, didžiulis ir ilgas klojimas, vežiminė. Šalia klebonijos gyventojų iniciatyva įrengta ir improvizuota scena, tarnaujanti įvairiems kaimo gyventojų susibūrimams ir šventėms.

Tekstą parengė Žilvinas Rinkšelis

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.