Karininko P. Šližio namas su kino teatru „Kapitol“

Namas su kino teatru „Kapitol“

Tarpukariu ypač išpopuliarėjus kino teatrams, jie tapo viena iš pagrindinių laisvalaikio praleidimo vietų. To paskatintas karininkas Pranas Šližys, nugriovė turėtą medinį namą Laisvės alėjoje ir vietoj jo pasistatė trijų aukštų mūro namą. Jį suprojektavo statybos technikas Jonas Salenikas. Niekuo neišsiskiriantis modernistininės architektūros pastatas dešinėje pusėje buvo papuoštas smailiu stogeliu, ne tik suteikiant namui charakterį, bet ir savotiškai atžymint įėjimo į kino teatrą vietą.

Nuotrauka įamžinanti pirmąją Lietuvos sovietinę okupaciją – Raudonosios armijos šarvuotieji automobiliai rieda Laisvės alėja, 1940 m. Nuotraukos šaltinis: Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondai.

Namo pirmajame aukšte buvo įrengtos patalpos krautuvėms: knygynui, parfumerijos ir galanterijos parduotuvei. Jame, šeimininkas taip pat nuomojo butus. Pagrindiniu šios vietos traukos tašku tapo 1931 metais atidarytas kino teatras „Kapitol“. Jis turėjo 400 vietų salę su fojė ir balkonu. Kino teatrui žinomumo suteikė ir čia iki pat 1940 metų dirbusi gražioji kasininkė Elena Matulevičiūtė. Ji 1933 metais surengtame gražiausios kino tarnautojos konkurse užėmė pirmąją vietą. 1936 metais pagal A. Funko projektą buvo padidintos pirmojo aukšto vitrinos. Dabar už šių stiklinių akių į bulvarą žvelgia Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinės biuras.

Kino teatro „Kapitol“ afišos, 1941–1944 m. Nuotraukos šaltinis: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Tomos Valušytės tekstas

Šaltiniai: 

M. Oniščik, „Kaunas nykstantis ir išnykęs: Laisvės alėjos kinas (I)“. Kauno diena, 2019-03-08.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? – pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

M. Lekeckaitės, 2020 m., M. Plepio, 2018 m. ir E. Ovčarenko (15min.lt), 2018 m. nuotraukos.