Karininko A. Gedmanto namas

Namas su balkonu į Dainų aikštę

Aukštaičių gatvės posūkį iki šiol puošia mažai pakitęs, autentišką išvaizdą išlaikęs medinukas. Balkonu į gatvę atgręžtą namą 1928 m. pasistatė ir jame apsigyveno karininkas, Lietuvos Šaulių sąjungos vado adjutantas Antanas Gedmantas su šeima. Namas išaugo patogioje ir prestižinėje augančio miesto vietoje – čia pat miesto centras, rekreacinės Kauko laiptų ir Ąžuolyno erdvės, Parodų kalnas ir kariuomenės paradų aikštė, kurioje nuo 1924 m. pradėtos rengti pirmosios dainų šventės. Taigi, tai buvo namas, iš kurio neišėjus buvo galima stebėti ne tik kariuomenės paradus, bet ir klausytis dainų!

Namo gyventojai balkone, XX a. 3-4 deš. Privataus A. Ramūnaitės šeimos archyvo nuotrauka.

Kaip ir įprasta tuo metu, namas statytas ne tik šeimai, bet ir nuomai. Šeimininkai apsigyveno antrame pastato aukšte, tuo tarpu pirmasis aukštas pasirodė patrauklus krautuvininkui. Matyt, dėl šios priežasties, namo pirmojo aukšto kampe įrengtas atskiras įėjimas iš gatvės. Dabartinės namo gyventojos – namo statytojų anūkės –  teigimu, name tilpo ir močiutės sesers – dantų gydytojos – kabinetas. Tuo reikalu namo kiemo pusėje įrangtas atskiras įėjimas su dailia veranda, netrikdęs šeimos gyvenimo ir leidęs vykdyti privačią dantų gydytojos praktiką.

Karininkas A. Gedmantas su šeima, XX a. 3-4 deš. Privataus A. Ramūnaitės šeimos archyvo nuotrauka.

Kompaktiško tūrio, dviejų aukštų medinis namas kartu ir tipiškas – atspindintis trečiojo dešimtmečio Žaliakalnio medinių namų statybos tendencijas bei vidutines pajamas turinčių gyventojų sluoksnio buitį, ir tiek pat unikalus – išsiskiriantis savita puošyba, originaliu balkonu-veranda, pasižymintis išlikusių autentiškų artefaktų gausa. Šis medinukas deramai gali būti tituluojamas Kauno Žaliakalnio dvasios sergėtoju, reprezentuojančiu miesto medinę architektūrą. Ne mažiau džiugu ir dėl namo gyventojų atvirumo. Dailininkė A. Ramūnaitė ne tik puoselėja savo senelių – namo statytojų – atminimą, bet ir plačiai atveria kiemo vartelius įvairioms bendruomeninėms veikloms.

Šeimos nariai šalia namo, XX a. 3-4 deš. Privataus A. Ramūnaitės šeimos archyvo nuotrauka.

Žilvino Rinkšelio tekstas

Šaltiniai:

Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas. Vilnius, 2015 m.

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų, o gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.