Verslininkės M. Kotkauskienės namas

Suspaustas tarsi armonika

Jei mėgstate pasivaikščioti Laisvės alėja, pro šį namą praėjote tikrai ne kartą. Jis darniai įsikomponuoja tarp greta esančių pastatų, bet turi ir savito ekspresyvaus žavesio. Atrodo, kad šalia esantiems namams pasidarė ankšta ir šie jį suspaudė kaip armoniką. Erdvinį pastato fasadą formuoja zigzagu laužyta siena ir iš įdubų išsikišę balkonai. Jei nepakelsi akių į viršų, šis pastatas atrodys toks pat, kaip visi. Pirmasis aukštas lygus, tarsi paruošia pagrindą dinamiškai viršutinių aukštų kompozicijai. 

Verslios ponios namas

Namas pastatytas 1930 m. verslininkės Minos Kotkauskienės užsakymu. Originalaus namo planinė struktūra būdinga tarpukariu statytiems Laisvės alėjos namams: pirmas aukštas komercinis, viršutiniai – gyvenamieji. Namo pirmame aukšte veikė keturios parduotuvės, turėjusios atskirus įėjimus iš gatvės, kituose buvo suplanuoti keturi vidutinio dydžio butai, po du aukšte. Laiptinė viena, gan siaura, su langu iš kiemo pusės. Namo projektas nerastas, todėl lieka neaišku, kas jį projektavo. Galbūt tai inžinierius Jonas Salenekas, kuris rūpinosi įvairiais Minos Kotkauskienės statybų reikalais. Šiai poniai taip pat priklausė netoliese stovėjusio kino teatro „Olimp“ valdos. Įsigijusi jį, Kotkauskienė pervadino kino teatrą „Rambynu“ (Laisvės al. 65).

Namo likimas po karo

1942–1949 m. šiame name apsigyveno kompozitorius, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša, tapęs namų kaimynystėje stovėjusio Kauno valstybinio dramos teatro direktoriumi. Galima spėti, kad šiuo laikotarpiu, einant pro šalį, pro atvirus namo langus skambėdavo muzika. 1953 m. ruošiant buvusio kino teatro „Metropolitan“ rekonstrukciją į Dramos teatrą, parengtas siūlymas ir nacionalizuotam M. Kotkauskienės namui – planuota užstatyti du papildomus aukštus, tačiau trūkstant finansavimo sumanymas nebuvo įgyvendintas. Namas iki šių dienų išlaikė savo išskirtinį ir autentišką žavesį, todėl 2015 m. buvo įtrauktas į sąrašą pastatų, kuriems suteiktas Europos paveldo ženklas. 

Ugnės Žukauskaitės tekstas

Šaltiniai:

A. Surblys „Kauno kino teatrai 1918–1940 m.: lokalizacija ir raida“. In Kauno istorijos metraštis, 2011 m. 

Buvęs verslininkės Minos Kotkauskienės namas. visit.kaunas.lt 

Tallat-Kelpša Juozas. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas [elektroninis žinynas].

Ar žinote su šiuo pastatu susijusių istorijų? O gal turite senų jo nuotraukų? Pasidalinkite su mums! Ši pagalba neįkainojama Kaunui ir Kauno rajonui tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine ir tiems, kurie nori ją pažinti. Dalinkimės savo pasakojimais apie architektūrą!

Ž. Rinkšelio nuotraukos, 2020 m.