Apie dievaitį Kauną

Istorikas Teodoras Narbutas XIX a. yra užrašęs (arba sukūręs) legendą apie lietuvių garbintą dievaitį Kaunį, primenantį graikų Apoloną. Didžiulė Kaunio statula stovėjusi Nemuno pakrantėje ties dabartiniu Kauno senamiesčiu. Kaunį savo globėju laikė sielininkai, todėl audros metu šiam dievaičiui degindavę aukas: augalų ūglius, šaknis ir avinus.

Freda

Šio rajono pavadinimas kilęs nuo Pažaislio vienuolyną suprojektavusio italų architekto Liudviko Fredo vardo. Jam LDK kancleris ir Pažaislio fundatorius Z.Pacas padovanojo žemės netoli tuometinio Kauno.

Aukštosios Fredos dvaro savininkas J. Godlevskis – legendinė asmenybė. Pasakojama, kad bajoras taip dažnai vaidendavosi, kad po mirties teko nukirsti jam galvą – tik šis būdas sutramdė jo neramią sielą. Kitas pasakojimas – apie 60 nesantuokinių jo vaikų. Botanikos sodo teritorijoje iškasti tvenkiniai yra buvusio dvaro savininko J. Godlevskio inicialų formos.

Šančiai

Šio rajono pavadinimas – prancūziškos kilmės. 1812 m. vasarą Napoleono kariuomenė šioje vietoje pastatė įtvirtinimus, kuriuos vadino chantier – „statybų aikštelė“. Lietuviai juos vadino šancais.

Palemonas

Vardas kilęs iš legendinio kunigaikščio Palemono vardo.

Dainava

Tik 20 a. 3 dešimtmetyje dabartinės Dainavos vietoje pradėjo kurtis kaimas. Naujakuriams svarstant apie kaimo pavadinimą, viena mergaitė pasiūlę Dainavą, nes jai patiko V.Krėvės knyga „Dainavos šalies padavimai“.

Petrašiūnai

Pagal legendą Petrašiūnų gyvenvietė (pirmas paminėjimas dar 1601 m.) vardą gavo nuo apylinkėse pagarsėjusio vietinio gyventojo Petro, kuris su šunimis saugodavo vietinę užeigą ir spirito varyklą.