Teisės ir paslaptys

– Panele Rachele…
– Taip, klausau, dr. Abeli.
– Kadangi žinote, jog mūsų šalyje moterys jau gali balsuoti, tiesiog reikalauju, jog būtinai apsilankytumėte rinkimų dieną ir pabalsuotumėte už jums patinkantį kandidatą rinkimuose! Įnirtingai prašau!
– Ar tai būtina, dr. Abeli?
– Tai bus jūsų namų darbas!
– Supratau, dr. Abeli.
– Apsvarstykite. Spalio 11 d. turėsite atsiųsti esė apie jūsų pasirinkimo pagrindimą. Tądien ir vyks rinkimai.
– Gerai, dr. Abeli.
– Šiandien paskaita baigta.
– Geros dienos, dr. Abeli!
– Iki, Rachele!

*** Rachelė vaikšto su Ida ir Natanu Laisvės alėjoje, šalimais sėdi Raišas poetas ir žvelgia į tolį… ***

– Negaliu patikėti, kad dr. Abelis namų darbui man paliepė nueiti pabalsuoti rinkimuose ir spalio 11 d. parašyti esė apie pasirinkimą! (susirūpinusi Rachelė)
– O tu ką? Nenori? (Ida)
– Na, man visa tai nauja… (Rachelė)
– Lyg man būtų ne nauja! Visoms moterims tai nauja! (Ida)
– O tai tu eisi? (Natanas)
– Žinoma, kad eis! Toks jos namų darbas ir visų moterų išsikovota teisė! (Ida)
– Bet aš nesidomiu politika… (Rachelė)
– Iš principo! Neapsimetinėk, kvailele! Aš irgi su tavimi eisiu ir dar pasiimsiu mamą bei ponią Chają! (Ida)
– Ir Ieva jau grįžta…
– Tu teisus, Natanai! Sesę irgi pasiimsiu! (Ida)
– Hm… (Rachelė)
– Visi eisime balsuoti! (Natanas)
– Na, gerai! Šie metai mums, moterims ypatingi! (Rachelė)
– Man bus pirmas kartas! (Artistiškoji Ida pervertė akimis)
– Kaip netikėta, tau dar liko pirmų kartų! (Rachelė)
– Ką? (Natanas)
– Ne, nieko, sakau, gražus Idos sijonas. (Rachelė)

*** Ida pažvelgusi pusbroliui į akis, pasijuto nepatogiai ir lyg ko, pradėjo raukyti savo prakaituotais delnais sijoną. ***

– Moteriški dalykai… (pervertęs akis, Idos pusbrolis pažiūrėjo į parduotuvės vitriną)
– Rachelė šiandien nežino ką kalba, jai ne tos dienos, supranti? Pasisaugok! (Pilnomis, tarsi žaibų akimis, įgėlė Ida)
– Ką turi omeny? (Natanas)
– Nieko ji neturi omeny, Natanai, nesuprasi tu moteriškų dalykų, tad neklausinėk… …Kur tavo smuikas? (Rachelė)
– Aaa… Regis, jį palikau pas draugą… (Natanas pasimetęs)
– Kokį draugą? (Rachelė)
– Gerbėją. (Natanas)
– Jei nežinočiau, kad esi muzikantas, pagalvočiau, jog turi gerbėją vyrą, kuris tave ,,kadrina” (nusijuokė Ida)

*** Natanas nurijęs seiles, staiga, netikėtai užkliuvo už akmeninio grindinio Senamiesčio pradžioje ***

– Neužsigavai? (rūpestingai Rachelė)
– Regis, lūžo bato padas. (nuliūdo vaikinas)
– Ech… Nunešime pas tėtį, jis kaip mat pataisys! (Ida)
– Dėdė Judas puikus batsiuvys! (Natanas)
– Taip, jis toks! (Rachelė)

*** Kol Natanas, Ida ir Rachelė aptarinėjo šios popietės nesėkmes, Raišas poetas žiūrėjo į Nataną su nežymia šypsena ir kažin ką jis galvojo, o gal reikėtų sakyti žinojo? ***

pasakojimą sukūrė ir padovanojo Kipras Marcalis