Sesės dovana

– Laba diena, ponia Chaja! (sužvangėjusiam žalvariniam varpeliui, pro duris įžengė nenustygstančioji Ida)
– Labas, Ida!
– Rachelė sakė pas jus užeiti…
– Taip, Ida. Tavo sesė Ieva nusprendė tau padovanoti gimtadienio dovaną. Siūsim tau suknelę!
– Ach! Kaip šaunu! Ji nuostabi!
– Kokios norėtum spalvos?
– Seniai svajoju apie avietinės spalvos suknelę…
– Puiku. O dabar aš tave išmatuosiu.

*** Kol Rachelės mama matavo Idą, mergina pradėjo svajoti ***

– Ponia, Chaja, ar galėtumėte man patarti?
– Ar tai siuvimo klausimu?
– Oi, ne… Aš vis pagalvoju, koks turėtų būti jausmas – meilė?
– O, tu dar labai jauna, Ida. Kai jis ateis, tada suprasi.
– O jeigu jis niekada neateis?
– Manau, kad tokiai charizmatiškai merginai, kaip tu, jis tikrai ateis. O kokios tu, norėtum antros pusės?
– O… Mano svajonių vaikinas yra atlapaširdis, jis man papasakotų viską, ką galvoja. Pasidalintų savo mintimis ir svajonėmis. Mes būtume ne tik mylintys vienas kitą, bet ir draugai…
– Labai gražios svajonės, Ida…
– Aš tik bijau vieno, p. Chaja.
– Ko, Ida?
– Kad jis bus man neištikimas.
– O tavo mintys ne tik šviesios, bet ir tamsios… Ir jeigu jis tau būtų neištikimas, ką darytum?
– Tada jis skristų per bortą!
– Ida, kartais meilė nuginkluoja…
– Norite pasakyti, kad turėčiau jam atleisti?
– Manau, kad tik tu, viena žinosi atsakymą.
– O kaip jūs pasielgtumėte su ponu Chaimu?
– Geras klausimas, Ida. Tiesą sakant, iki šiol, apie tai nesusimąsčiau. Santykiuose labai svarbus abipusis pasitikėjimas. Aš pasitikiu savo vyru.
– Manau, jog ponas Chaimas jūsų niekada neišduotų, jis pernelyg protingas žmogus ir labai jus myli.
– Aš labai tikiuosi, Ida.

– Bet aš vieną dieną jį sutiksiu, kažkur, kada nors… Jei reikės – apkeliausiu visą pasaulį…
– Ida, vaikinai turi ieškoti merginų. Mąstai labai netradiciškai. (ponia Chaja nusišypsojo)
– Jeigu jau moterys gali balsuoti, tai aš galėsiu susirasti pati vaikiną.

*** ,,LYGYBĖS, LYGYBĖS!“ – už lango, Laisvės alėjoje, žygiavo moterų minia su plakatais, šaukiančiais: ,,Lygybės!“ ***

– Na, pavyzdžiai rodo, kad viskas keičiasi.
– Taip! Aš pati išsirinksiu vaikiną.
– Linkiu, kad jis būtų tavęs vertas!
– Ačiū!
– Suknelė bus po mėnesio.
– Per patį gimtadienį! Labai lauksiu!
– Ačiū už pokalbį, Ida.
– Geros dienos, ponia Chaja!
– Iki pasimatymo, Ida! Perduok, mamai linkėjimus!
– Būtinai!

*** Išėjusi per duris, Ida pamatė kažką, lesinantį miesto balandžius. Paukščių buvo tiek daug, kad nesimatė net paties žmogus ***

,,Sesės dovana“, pasakojimą sukūrė ir padovanojo Kipras Marcalis