Gyvenimo frustracija

Pagal planą – viskas turėjo baigtis… Pasibaigus sutarčiai, Nelabasis turėjo išsikraustyti. Jis turėjo ieškotis darbo, užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą, bet…
Bet išsigando. Išsigando gyvenimo. Jam patiko nieko neveikti, nedirbti ir būti išlaikomam. Jis kaip kokia barakuda arba Alfonsas, bet jį išlaikė ne moteris ir ne vyras. Jį išlaikė gyvenimas. Rodos, kaip tai gali būti? Nieko nedirba, o gyvena prabangiai. Ir nepaisant prabangos, nuo vaikystės mokėjo taupyti. Susitaupydavo pinigus ir investuodavo. Taip ir gyvena iš investicijų. Tačiau Nelabajam kažko trūksta. Nors ir yra ypač sėslus žmogus. Visą gyvenimą gyvena toje pačioje vietoje, tame pačiame mieste, studijavo bakalaurą ten pat ir dabar studijuoja magistrą ten pat ir apie tą patį. Nors ir mokėsi aukštais rezultatais ir studijos jam nekainuoja, jaučiasi, kaip niekad kvailai. Liaudiškai tariant: ,,durnių voliojantis”. Vyras pasimetęs. Dažnai užplūsta beviltiškumo būsenos. Jis nebežino, ko jis nori. Jo tikslas buvo apsiginti bakalaurą ir gauti diplomą. Smalsumo vedamas, pabandė įstoti toliau mokytis ir nesitikėjo, kad pakvies. Ir universitetas suteikė jam šansą tęsti studijas. Nelabasis tuo metu apsidžiaugė, visiems pasigyrė, kaip jam sekasi. O širdyje jautė sumaištį.
Paskui įsimylėjo, o gal reikėtų sakyti susižavėjo, nes juk meilė greitai nepajuntama (bent jau visi taip sako).
Jam pasakė, kad atstumas yra kliūtis. Bet vis laidė užuominas persikraustyti į kitą miestą. Siuntė darbo pasiūlymus, kuriais jis gundėsi. Bet jis kaunietis ir dar stereotipinis kaunietis. Jam Vilnius nėra toks patrauklus miestas. Tačiau chemija, trauka ir susižavėjimas buvo lyg magnetas traukiantis pas tą žmogų.
Susigalvojo persinešti savo studijų krepšelį į kitą universitetą, tačiau pavėlavo stoti, nebebuvo laisvų vietų į valstybės finansuojamas vietas. Pasiliko Kaune. Taip buvo lemta. Galiausia ir ryšys nutrūko. Atstumas visada bus kliūtis jei partneriai negalės susitikti. Na, bent jau vyresnių kartų partneriai, nekalbant apie šių laikų jaunimą, kurie draugauja susirašinėdami.
Po to, Nelabasis pradėjo jaustis blogiau. Likimas jam atsiuntė dar du žmones, bet pabendravęs su jais, pats juos atstūmė, kaip ir jį atstūmė kadais. Jaunas vyras net pradėjo galvoti, kad jis nenori rimtų santykių, o, kai jam pasako, kad kažkieno tikslas: gyventi kartu, jį atbaido ir išgąsdina. Jis pradėjo mėtyti save į kairę ir į dešinę, tarsi gyventų pragare, kur jo kūną vos dengia įvairūs odiniai agregatai, rankoje laiko botagą, o ant galvos turėtų didelius, raudonus ragus.
Ir tai turėjo būti eilinis penktadienio vakaras, skirtas tam pačiam reikalui, kol į jo į telefono numerį, kai kas pradėjo siųsti moralizuojančias žinutes. Tas, kai kas į jį pradėjo žiūrėti daugiau nei į vienos nakties nuotykį. Nelabasis buvo išdėtas į šuns dienas. Nes anot, būsimos simpatijos (?) yra per daug priklausomas nuo žemiškų dalykų. Jam buvo pareikštas ultimatumas: ,,Jei tu sugebėtum atsisakyti savo poreikių esant poroje – atšauk pasimatymą.”
Nelabasis pasijuto kvailai. Ir kas keisčiausia, jog nuo Nelabojo ledinės širdies nuriedėjo vandens lašas. Ir ką jūs manot? Šitas idiotas atšaukė pasimatymą. Galėjo puikiai praleisti naktį, bet liko namuose, įsijungė šokio spektaklį ir spoksojo į ekraną. Bet pasijuto dar kvailiau, kai ta, kuri nenorėjo, jog Nelabasis vėl taškytųsi į kairę ir į dešinę, jam parašė, kad pati eina į pasimatymą, tik aišku elgėsi padoriau, bent jau buvo patikinusi, kad elgsis padoriau. O kaip buvo iš tiesų, niekas to nesužinos. Vyras pagalvojo, kad gal jam reikėtų pačiam pradėti vaikščioti į normalius pasimatymus. Gal nederėtų taip švaistytis į kairę ir į dešinę.
Betgi gerai kartais, kad kas nors paprotintų. Aišku Nelabasis retai ko nors klauso. Tiesą sakant, Nelabasis paklausytų tik mylimo žmogaus. O taip tai elgiasi kaip nori elgtis, nieko neklauso, ką jam sako, nebent kartais paklausia patarimo, tuomet atsižvelgia į kitų nuomones. Žmogus suteikė jam viltį, bet jis tiek kartų nusivylė žmonėmis… Vyras mano, idant jam gyvenime lemta nusivilti žmonėmis. Dėl to ir taškosi į kairę ir dešinę. Iš pradžių jis taip pradėjo elgtis dėl sielvarto. Dėl plyštančios širdies. Ir tai tapo įpročiu. Ilgainiui pamiršo skausmą, pamiršo romantiką. Nors ir sykiais, pastaroji, jį aplanko trumpam laikui. Bet viskas trunka taip trumpai ir nesėkmingai, kad tai tarytum šiltas vėjo gūsis atgaivinantis vasaros karštyje. Ir žinote, Nelabasis netiki meile, nebetiki. Meilė egzistuoja tik romanuose. Romeo besąlygiškai mylėjo Džiuljetą, Gražuolė – Pabaisą, princas ir Pelenė gyveno ilgai ir laimingai… Bet šitas gyvenimas primena Aną Kareniną, kurios sielvartas nuvedė į mirtį. Gal ir Nelabasis gyvas, jo vienomis teka kraujas, tačiau jis patiria dvasinę mirtį. Vyras yra įkalintas šiame nelaimingame gyvenime, pilname nesėkmingos meilės. Štai, ir yra tikras gyvenimas. O gal tai pragaras? Gal mes turime kentėti gyvendami, kad po mirties patirtume laimingą gyvenimą?
Nelabasis yra ekstravertas ir jis tiesiog negali būti vienas, nes kenčia nuo vienatvės. Jam siaubingai sunku pakelti vienatvę. Puola depresija. Dažnai imasi alkoholio. Skandina savo skausmą alkoholyje. Anksčiau dar ir baisiai šniodavo cigaretes, kol vieną dieną, gydytoja nustatė bronchų nepakankamumą. Dabar svajoja apie dieną kada nustos kosėti ir dusti. Tas dusimas apskritai, rodos, atsirado nuo gyvenimo. Jis pradėjo dusti savo mieste. Taip, oras išties buvo labai užterštas. Bet tai labiau kalba apie mintis. Jis dažnai sau užduoda klausimą: ,,Ką aš čia veikiu?”
Jį užduodavo ir prieš gerą dešimtmetį, kai žiūrėdavo per mikroskopą ir tyrinėdavo mikrobus bei įvairias ląsteles laboratorijose.
Tąkart ėmėsi permainų. Metė biomedicinos mokslus ir ieškojo savęs iš naujo.
Moralizuojančių žinučių adresatas parašė, kad pasimatymas baigėsi. Sakė jautė, kad pašnekovas nori pereiti prie kito lygmens, tačiau jai pasidarė taip nuobodu, kad pasiūlė skirstytis, nes nori miego. Nelabasis paklausė kas netiko, o ji atsakė, kad visgi per didelis metų skirtumas, jai patinka vyresni, o šiam vos dvidešimt ir tas skirtumas jaučiasi bendravime. Nelabasis nusišypsojo. Aišku ji to nematė. Tada moralizuojančioji pasiūlė pakalbėti telefonu. – O tai tu nenori miego? – pasidomėjo vyras. Ji atsiuntė šelmišką jaustuką. Nelabasis jai paskambino. Pokalbis truko neilgai. Bet jie pasikalbėjo. Kitą dieną vyras vis galvojo apie tą, kuri jam daro įtaką. Jis net pradėjo norėti rimtų santykių. Ir jo pokalbiai tampa vis normalesni. Ne vien tik apie geismą. Aišku jie ir apie tai kalbėjo. Moralizuojančioji atsiuntė jam savo erotinių nuotraukų. Vyrui tai patiko.
Nelabasis vis labiau pradeda galvoti apie savo situacijos analizę, jam norisi keisti savo gyvenimą, tik kyla klausimas: kada išdrįs?

Pasakojimą sukūrė ir padovanojo Kipras Marcalis