kaunas2022

Fluxus kiemas l Rokai

Prasidėjo Fluxus Kiemų projektas, kurio metu Kauno kiemų bendruomenėse lankysis menininkai ir drauge su gyventojais kūrybiškai transformuos viešąsias erdves. Šiame smagiame projekte dalyvauja ir Rokų bendruomenė, kuriai talkins menininkė Eglė Vitkutė. 

Eglė baigė grafikos studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Toliau mokslus tęsė Italijos universitetuose. Dirbo vizualinės komunikacijos ir grafikos dizainere prie tokių gerai žinomų renginių kaip „Nepatogus Kinas” ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro projektas „Nežinoma Žeme. Šalčia“. Menininkė yra surengusi ne vieną grupinę bei asmeninę parodą, organizavusi kūrybines dirbtuves įvairiuose Lietuvos miestuose, kuravusi meno parodas Italijoje.

Fluxus kiemo Rokuose idėjos sumanytojas – grafikos dizaineris, mozaikos menininkas Konstantinas Klimavičius, organizavęs mozaikos kūrybines dirbtuves įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jo ilgalaikis projektas „Mozaikos tiltas per Lietuvą“ bendram darbui apjungė bendruomenes skirtinguose Lietuvos regionuose. Meninkas mozaikos paslapčių mokė kelias tarptautines komandas – Erasmus+ projektų dalyvius. Tikimės, kad Rokų kiemai prakalbės ir mozaikos kalba.

Pirmadienis, liepos 22 d.

Įvyko pirmasis Rokų bendruomenės ir menininkės susitikimas, prie kurio prisijungė ir Rokų laisvalaikio salės renginių koordinatorė Justė Vasilionytė-Stašaitienė. Pasivaikščiojimų metu menininkė susipažino su rajono apylinkėmis, gatvėmis ir keliais ten gyvenančiais žmonėmis. Šią savaitę E.Vitkutė planuoja artimiau susipažinti su Rokų bendruomene – atlikti gyvenvietės tyrimą ir drauge su gyventojais apgalvoti tolimesnes veiklas kartu. 

Sekmadienis, liepos 28 d.

Visi norintys buvo kviečiami leistis į netradicinę ir interaktyvią ekskursiją po Rokus drauge su menininke. Tai buvo puiki proga pamatyti ir pajausti taip gerai pažįstamą mikrorajoną kiek kitaip. Renginyje taip pat buvo pristatyta Rokų bendruomenės iniciatyva „Kalbantys kiemai“ , kurios dalimi jau greitai galės tapti kiekvienas Rokų gyventojas.

Pasivaikščiojimo su menininkais Jokūbu ir Egle idėja gimė pasitarus su Kostu ir Daiva, Kultūros kiemo gyventojais. Nutarėme, kad tai būtų puikus būdas pradėti skleisti žinią apie Rokų Fluxus kiemo, Kultūros kiemo veiklas ir idėjas. Taip pat pagalvojome, kad man, čia iki šiol nebuvusiai ir su bendruomene pradedančiai dirbti kūrėjai – tai būtų puiki proga pradėti pažintį su Rokais ir čia gyvenančiais žmonėmis.

Bevaikštinėjant po Rokus susipažinome su neseniai čia gyventi grįžusiu tapytoju Jokūbu, kuris mielai sutiko prisidėti prie Rokų Fluxus kiemo veiklų. Su juo leidomės į kelionę po rajoną, rodydami vienas kitam savo atradimus iš skirtingų perspektyvų (mano, atvykėlės iš toli ir jo, vietinio gyventojo sugrįžusio į Rokus po ne daugelio metų gyvenimo Vilniuje). Mūsų tikslas buvo sukurti interaktyvų pasivaikščiojimą po rajoną, kurio metu jo dalyviai turėtų galimybę pasijusti žygio bendruomene ir rajoną pamatyti ir pajausti iš netikėtos, nekasdieniškos perspektyvos. Šiam tikslui pasitelkėme su konkrečia žygio vieta susijusias performatyvias menines praktikas. Pagrindinė pasivaikščiojimo tema gimė jau pirmųjų apsilankymų Rokuose metu: ne vienas rajono gyventojas man vis paminėdavo tam tikrą Rokų administracinį, geografinį ir net bendruomeninį susiskirstymą į dvi dalis – miestą ir kaimą. O man, atvykėlei, Rokai atsiskleidė tarsi gyvas mazgas, trijų judėjimo linijų – upės, plento ir geležinkelio susikirtimo taškas, kviečiantis susimąstyti apie jungčių, padalijimų, kelionės ir namų temas vietiniame kontekste. Tad pasivaikščiojimo erdvė, laikas ir praktikos buvo skirtos būtent šioms temoms apmąstyti ir pajausti. Kitas svarbus pasivaikščiojimo tikslas – jo metu atkreipti dėmesį ne tik į supančius vaizdus, bet ir garsus, kvapus, lytėjimo pojūčius.

Pasivaikščiojimą pradėjome susitikę Rokakiemio gatvės autobusų stotelėje. Čia susipažinę atlikome pirmąją praktiką – sustoję ratu kelias minutes žiūrėjome vieni į kitus ir pabuvę kartu ‘čia ir dabar’ pabandėme pasijusti šio pasivaikščiojimo bendruomene, susirinkusia kartu smagiai praleisti laiką Rokuose.

Po pirmosios praktikos pajudėjome žygio maršrutu, pirmiausiai stabtelėdami ant tilto virš Marijampolės plento – vienos iš Rokų arterijų, ir spontaniškai pasisveikinome su pravažiuojančiais.

Tuomet miško taku nusileidome link plento ir pasiekėme Jiesios upę, kur pakvietėme ant medžio žievės ir netoliese surinktos medienos gabaliukų užrašyti palinkėjimą sau pačiam ir paleisti jį į Jiesios upę.

Toliau traukėme pamiške iki artimiausios sodybos ir pakilome į kalvą nuo kurios atsivėrė unikali Rokų panorama: miškai, geležinkelis, aplinkinės sodybos, lyg iš paukščio skrydžio. Čia pasidalinome žiniomis, prisiminimais ir įspūdžiais apie šį kraštą. Mokytoja Vanda Mažeikienė pasidalino apie kalvos papėdėje besidriekiančią savo senelių žemę bei žymius poetus bei kitus menininkus, tokius kaip Kazys Boruta, kurie čia atvykdavo atostogauti ir kurti.

Pailsėjusius ant kalvos, mums savo kiemo vartus atvėrė tapytojas Jokūbas. Čia geriau susipažinome, išgėrėme kavos ir arbatos bei atlikome kūrybinio rašymo pratimą atvirų kiemų tema. Pasivaikščiojimo dalyviai gavo po atsiminimo dovanėlę – Jokūbo mamos keramikės sukurtą keramikinę žuvelę.

Pasivaikščiojimą tęsėme Rokų gatvėmis ir atžygiavome iki pat tilto per geležinkelį, kuris skiria Rokų miesto ir kaimo dalis. Šiame taške atlikome tokią praktiką: pasiskirstėme į dvi grupes, užsimerkę vienas priešais kitą išsidėstėme priešingose tilto pusėse. Tuomet atsimerkėme ir kurį laiką stebėjome vieni kitus. Tai buvo proga prisiminti anksčiau minėtas pasivaikščiojimo temas.

Paskui palei apie privačią valdą stūgsančią betono sieną, sandėlius,statybų aikšteles ir vandens bokštą, ėjome link atvirų dirbamų laukų, kur miestas, atrodo, baigiasi, ir mus pasitinka pavieniai gyvenamieji namai bei didžiuliai seni ąžuolai menantys vienkiemių gyventojus, kurie sovietmečiu melioruojant žemes buvo iškelti į Rokų gyvenvietę. Pasisveikinome su vienu iš tokių ąžuolų, pasigėrėjome panorama.

Perėję dar vieną Rokų arteriją – geležinkelį, pajudėjome link Kultūros kiemo, arba, kitaip, „Mamutų kiemo”, į kurį mus mielai pakvietė Jo gyventojai. Čia žygio dalyviams pristatėme startuojantį projektą „Kalbantys kiemai” ir pakvietėme juos dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse rugpjūtį.  Jų metu kursime Rokų kiemų ženklus, atskleidžiančius jų ypatybes su tikslu pagražinti rajoną ir sustiprinti bendruomeninius ryšius.

Žygis pasibaigė „mamutų” Kosto ir Daivos pavėsinėje, kur skanaudami sausainius bendravome ir dalinomės žygio įspūdžiais.

_______________________________________________________________________________________________________________________________________

Pirmosios intensyvios projekto sesijos Rokuose metu surengėme rokiškių ir Rokams prijaučiančiųjų netradicinį žygį po rajoną, kurio metu mes su vietiniu menininku Jokūbu užmezgėme pirmasias pažintis su jo gyventojais bei geriau susipažinome su vietos geografiniu, istoriniu, socialiniu kontekstu. Sugrįžusi į Italiją palaikiau ryšį  su bendruomenės atstovu ir projekto sumatytoju Kostu Klimavičiumi ir jau nuo rugpjūčio pradžios pradėjome planuoti rugpjūčio gale vyksiančias kiemo ženklų kūrybos dirbtuves Rokuose.

Trečiadienis, rugpjūčio 21 d.

Liūtis ir iš kojų verčiantis vėjas – ne bėda! Perkame medžiagas būsimoms dirbtuvėms ir vežame į Rokus. Gera sugrižti. Išgeriame kavos su Kostu ir lekiu į susitikimą su pirmąja būsima ženklo autore Ieva. Susitinkame Rokų gimnazijos valgykloje, pasitariame, nusipiešiame būsimo ženklo eskizą. Idėją turime – Ievos kiemas, taps „Baltaragio malūno kiemu“!

Ketvirtadienis, rugpjūčio 22 d.

Pasidalijame darbus: Jokūbas su Kostu ruošia pagrindus ženklams, o man – susitikimų diena, kurios tikslas – artimiau susipažinti su būsimais ženklų kūrėjais ir padėti jiems įvardyti ir įvaizdinti ženklo idėją bei pasirinkti techniką, kuria jie norės jį kurti. Pusryčiai pas Janiną su vyru jų nuostabaus grožio sodyboje; Susitikimas su Vidmante iš ARV-Auto vairavimo mokyklos; kūrybinių minčių lietus su Loreta Rokų laisvalaikio salėje bei kieme, kuriam bus kuriamas ženklas; Vakarienė pas Vandą ir dar viena kiemo ženklo idėja –„Išgelbėtas kiemas“!

Penktadienis, rugpjūčio 23 d.

Ruošiamės kūrybinėms dirbtuvėms„Kultūros kieme“, Kosto ir Daivos kieme Rokų gatvėje. Vakare susitinkame su pirmaisiais dalyviais. Kas atėjo su vos užsimezgusia idėja – ja auginome, vystėme kartu; Su tais, kurie atsinešė konkrečių minčių, kokį norėtų matyti savo kiemą ženklą, iš karto kibome į darbą. Galop visi dalyviai Kosto dėka turėjo progą išbandyti mozaikos techniką, kuria smagiai darbavomės iki pat saulėlydžio.

Šeštadienis, rugpjūčio 24 d.

Nuo ankstyvo ryto su Kostu ir Jokūbu ruošėmės dirbtuvėms Rokų laisvalaikio salės kieme. Oras nuostabus, nuotaika pakili ir darbinga. Susirinkus dalyviams visų pirma prisistatėme patys ir pristatėme savo kiemo ženklo idėjas. O tada nieko nelaukę kibome į darbą: kūrėme mozaikos, keramikos, daiktų koliažo technikomis. Atėjus pietų metui jau buvome gerokai įpusėję ženklų kūrybą ir susitarėme pasimatyti juos užbaigti ir pastatyti lygiai už savaitės.

Po pietų lankiausi Arv-auto vairavimo mokyklos šventėje, kur kartu su jos dalyviais kartu kūrėme jų įmonės ženklą: dalyviai buvo kviečiami palikti savo pirštų atspaudą ant spalvoto vairo, kuris tapo ARV-Auto – draugiškos vairavimo mokymo erdvės simboliu.

Penktadienis, rugpjūčio 30 d.

Pasiruošę šeštadienio dirbtuvėms mūsų su Kostu laukė prizas – pažintinis žygis – ekskursija „Molio kelias“ su keramike Ieva Bertašiūte – Grosbaha. Jame dalyvavo ir nemažai būsimų kiemo ženklų kūrėjų. Žygio metu susipažinome su iš molio namą nusidrėbusiu Rokų gyventoju Donatu Vičiūnu ir sudalyvavome pažintinėje meninėje improvizacijoje su moliu. Taip pat susipažinome su dar keliais rokiškiais, kuriai mielai susikurtų savo kiemo ženklą ir pakvietėme juos dalyvauti kiemo ženklų kūrimo dirbtuvėse rugsėjį.

Šeštadienis, rugpjūčio 31 d.

Kūrybinių dirbtuvių įkarštis nuo pat ryto! Dalis dalyvių atėjo pasidalinti savo idėjomis ir ženklų eskizais, o dalis – užbaigti savo ženklų, pradėtų prieš savaitę. Pastarieji tvirtino prie lentų savo lipdytus ir Jokūbo išdegtus ženklus; glaistė mozaikos technika sukurtosius,  tvirtino keramikinius pavadinimus prie ženklo pagrindo, o ženklo pagrindą – prie stulpų. Ženklus statyti susitarėme tą pačia dieną po pietų.

Kiek pailsėję čiupome įrankius, betono maišus, plytgalius ir, tarsi tikrų tikriausia kiemų ženklų statymo brigada, leidomės į kelionę po dalyvių kiemus. Juose statėme ženklus, džiaugėmės pirmaisias rezultatais, fotografavomės ir bendravome prie kavos puodelio.