Du menininkai, Arminas Raugevičius(tapytojas) ir Gražvyda Andrijauskaitė(grafikė) pristato bendrai kurtus eskizus. Trys eskizai sukurti, remiantis pokalbiais su bendruomene, ir vienas laisvas eskizas, inspiracinis.

Po pokalbių su bendruomene menininkai išskyrė tris temas: „Modernizmas”,„Personažas” ir „Multikultūra” (90-ieji).

Į šiuos eskizus menininkai „įpynė” ir daugiau žmonių  įvardintų asociacijų apie Kauną, viešąją erdvę bei bendruomenę.

Taigi, raktiniai žodžiai, inspiravę sukurti eskizus ir kai kurie iš jų persipyne kiekviename eskize: modernizmas, architektūra, kūryba, taisyklių laužymas, veiklumas, vaikystės prisiminimiai, 90-ieji, draugai, tame rajone gyvenusių ir gyvenančių garbių žmonių pagerbimas, ženklai, bendra kūryba, galimybės, laisvė, gatvės menas, kažko darymas kartu.

 

„Modernizmas”. Modernizmui pavaizduoti pasirinkti Kauno modernistinės architektūros elementai.  Naudojamos aptakios architektūrinės formos, užapvalinti laiptai, apvalių langų formos, būdingos Kauno modernizmo architektūrai. Šiame eskize matome Jadvygos Mozūraitės- Klemkienės skulptūrą „Kūrėja”, kuri stovi prie Kauno paveikslų galerijos (Donelaičio g. 16). Eskize matomi laiptai, vedadnys į Kauno Žilinsko dailės galeriją, atstovauja  jau postmodernistinę architektūrą.

 

„Personažas”(Kaunas kaip personažas). Menininkai personažui (Kaunui kaip personažui) pavaizduoti pasirinko viena inovatyviausių meno lauko asmenybių, „Fluxus“ tėvą – Jurgi Mačiūną, vaikystėje (1931-1944 )gyvenusįKauno centre (Parodos g. 1). Mačiūną, kaip Kauno personažą, menininkai išskyrė dėl jo asmenybės įvairiapusiškumo, draugiškumo, socialumo, kūrybiškumo, aktyvumo, konceptualumo. Tai asmenybė (Kauno personažas), turinti įvairialypį talentą. „J. Mačiūnas – vienas iš pirmųjų pradėjusių kurti netradicinėse erdvėse, išeidamas iš muziejų, teatro erdvių. Jo darbuose dažnai pastebima ironija profesionalaus meno atžvilgiu. 1961 metais su A. Šalčiumi Mačiūnas įkuria „AG“ galeriją ir pradeda „Fluxus“ veiklą: rengia naujosios muzikos koncertus, poezijos, dailės bei vyksmo vakarėlius, kurių esmė – kurti čia ir dabar bei laužyti meno sampratas. J. Mačiūno mama teigė: „Jis niekada nieko nenorėjo tik sau – jo visas džiaugsmas ir pasitenkinimas buvo tik dirbti su draugais”. (https://modernizmasateiciai.lt/fluxus-namas/).

Šiame eskize susijungia grafinė ir tapybinė raiška, naudojami Art Deco architektūros dekoro elementai, geometrinės formos ir figūrinės kompozicijos.

 

„Multikultūra”. Šiame eskize menininkai vaizduoja skirtingų laikmečių ir kultūrų žmonių susibūrimo vietą. Čia sutinkame damą iš 90-ųjų, tų laikų kompiuterinių žaidimų personažą, treninguotą šių laikų merginą, bei pasipuošųsį vakarėliui “hipsteriuką”. Kontrastingi tapybiniai sprendimai ir grafiškos geometrinės formos. Šio eskizo žinutė-  gebėjimas sėkmingai komunikuoti su žmonėmis, atstovaujančiais kitoms kultūroms. Ne veltui eskizo dešnėje pavaizduota žydiška žvaigždė. Šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo įvairiausiose srityse. Kauno centre yra daugybė pastatų, suprojektuotų žydų architektų, puošiančių miestą.