Požeminio Kauno mitai ir legendos

I. Vienas Kauno požemių mitas pasakoja apie tai, kad dabartinis Kaunas yra atstatytas toje pačioje vietoje, kurioje į požemius nugrimzdo priešų puolimo neatlaikęs senasis miestas. Ties pilimi esąs įėjimas į tą požeminį Kauną, kurio gyventojai kartais atsivilioja kokį praeivį, tikėdamiesi, kad jis išvaduos miestą nuo užkeikimo.

II. Dar vienas mitas taip pat pasakoja apie po Kaunu esantį požeminį Kauną (tai Kaunas, kuris paslėptas nuo krikščionių). Tas miestas daug gražesnis už viršutinį, jame gyvena karalaitė, laukianti savo išvaduotojo, kuris nuims užkeikimą nuo jos. Ir tuomet ji su savo kariuomene galės pakilti į žemės paviršių.

Yra ir kita šios legendos versija.

Kartą vyrai kasė duobę ir rado duris. Bet jos buvo užrakintos. Vienam naktį prisisapnavo karalaitė:

– Aš esu tėvo užkeikta karalaitė su visa kariuomene. Nepaleiskite manęs, nes kai aš išeisiu, bus pasaulio pabaiga.

III. Bona Sforca pilyje laikė kariuomenę, kuri vėliau prasmegusi po žeme ir nuo tos dienos laukianti kada Kauną ištiksianti kokia nors didelė bėda, kad galėtų pasirodyti ir jį apginti. Senovėje žmonės kalbėdavo, kad naktimis iš po žemių girdisi karių kalbos, ginklų žvanginimas bei žirgų žvengimas.

IV. Pažaislio požemiai

Legendos apie po Pažaislio bažnyčia ir vienuolynu esančius tunelius pasakoja, kad iš kriptos, kur palaidotas vienuolyno fundatorius K.Z. Pacas, jo žmona bei sūnus, seniau galima buvo pasiekti net Kauną.

Pasakojama, kad šiuose tuneliuose vienuoliai, artėjant priešams, paslėpę brangius daiktus. Šių lobių ieškojo ir Napoleono, ir Rusijos caro kariai, taip pat per Pirmąjį pasaulinį karą vienuolyną užėmę vokiečių kariai.