Pažaislio vienuolyno legendos

Kaip K. Z. Pacas velnių atsikratė

Pažaislio apylinkėse tarp žmonių populiarus pasakojimas, jog velniai, matydami jų pražūčiai statomą tokią gražią bažnyčią, nusprendę ją būtinai sunaikinti. Pasitarti, kaip tai geriau padaryti, susirinkę netoli statybų pamestoje rato stebulėje. Tačiau netoliese kaip tik buvo pats bažnyčios ir vienuolyno fundatorius Kristupas Zigmantas Pacas. Šv. Dvasios apie besitariančius šėtonus perspėtas, liepęs pleištu iš šermukšnio (kurio smūgiai juos labiausiai žeidė) ratą užkalti, o po to į ugnį įmesti.

Apie švedų karalių Karolį XII

Šiaurės karo metu, XVIII a. pradžioje (kai kur minimi tikslūs metai – 1706 m.) į Pažaislio vienuolyną užsuko sušalęs Švedijos karalius Karolis XII. Foristerijoje, Pacų salėje pamatęs nupieštą besikūrenantį židinį, panoręs prie jo pasišildyti. Tačiau supratęs apgaulę, įtūžo ir spyrė į piešinį purvinu batu taip, kad net dėmė likusi. Kamalduliai šios dėmės neplovė ir paliko, kaip švedų karaliaus apsilankymo liudijimą.

Apie vienuolius kamaldulius

Legenda pasakoja, kad vienuoliai kamalduliai tarpusavyje niekada nesikalbėdavę, o susitikę tik primindavę apie artėjančią mirti – ištardavę „memento mori“ ir eidavę savo keliais. Taip pat pasakojama, kad šie vienuoliai gyveno taip asketiškai, kad miegodavo po galvą pasidėję plytą.

Apie vienuolyno varpą

XX a. pradžioje iškilo legenda, kurioje pasakojama, kad vieną dieną iš eremitoriumo varpinės nukrito varpas ir nuriedėjo į Nemuną. Anot legendos, dabar šį varpą galima girdėti skambant kiekvienų metų liepos 2 d.