Lietuvių legendos apie Slibiną Smaką ir Vaivorykštę
Vaivorykštė – lietuviškoje tradicijoje yra raganos Laumės juosta,
kurią Laumė tarsi pratęsia į upes, ežerus ir traukia vandenį debesin,
sudarydama lietų.
Aukštaitijoje ir Dzūkijoje Vaivorykštė vadinama Laumės juosta arba Smaku.
Smakas lietuvių žodinėje tradicijoje dažniausiai asocijuojasi su
stebukliniu pasakų slibinu – chtonine pabaisa, su kuria kaunasi ją
sunaikinti siekiantis herojus. Tad žodis smakas lietuvių kalboje turi dvi
reikšmes: slibino ir vaivorykštės. Žodis smakas – skolinys iš slavų kalbų
(lenkiškai smok – slibinas arba siurblys). Vaivorykštė mūsų tautosakoje
įsivaizduota kaip vandens siurbėja, traukėja, o kartu ir kaip slibinas.
Sakmėse pasakojama, kad smakas (neretai vaizduojamas kaip vandens
gyventojas) gyvena dideliuose vandens telkiniuose ir iš jų atplaukia į
žemę. Smakas siurbia (traukia) viską – ežerų ir upių vandenį, bet gali
įtraukti medžius, gyvulius ir net žmones.
Todėl šv.Jurgis jį prilaiko prispaudęs ietimi.
Smakas turi devynias galvas ir per jas viską į save traukia.
Įdomu tai, kad, pagal lietuvišką tradiciją,
šv.Jurgis smaką (slibiną) tik prilaiko, bet ne nudobia.