Pastaraisiais dešimtmečiais tikėjimas socialine ir ekonomine kultūros nauda tapo kultūros politikos formavimo varomąja jėga visoje Europoje ir pasaulyje. Nors toks tikėjimas padeda formuoti kultūros politiką, jį neretai susilpnina tvirtų įrodymų stoka, o dar labiau – kasdienybės realijos. Kaip kalbėti apie kultūros vertę pandemijos ar karo žiaurumų sukelto ekonominio nuosmukio kontekste? Siekdami socialiai ir ekonomiškai stiprios kultūros politikos, mes, regis, nustojome matyti pačius pagrindus, ant kurių laikosi jos galia. Kviesiu grįžti prie kasdienio gyvenimo stebėjimų. Juk tai scena, kurioje gyjama sąveikaujant su kultūra.

Šiame pagrindiniame pranešime dar kartą apžvelgsiu palikimo sąvoką ir aptarsiu, kokiomis įvairiomis formomis Europos kultūros sostinių šeimininkai jį gali naudoti. Glazgas 1990 metais ir Liverpulis 2008 metais, Lilis 2004 metais ir Esenas prie Rūro 2010 metais, Orhusas 2017 metais ir Matera 2019 metais – tai keletas pavyzdžių Europos kultūros sostinių programų, kurios reikšmingai formavo mūsų supratimą apie palikimą. Pasidalysiu keliais tiesioginio ir ilgalaikio poveikio tyrimų pavyzdžiais, aptarsiu poveikio, palikimo ir tvaraus pokyčio skirtumus ir akcentuosiu simbolinio, nematerialaus ir „minkštojo“ palikimo svarbą ir akivaizdžią vertę. Programai „Kaunas 2022“ artėjant prie kulminacijos, visiems dalyviams reikia apsvarstyti šiuos svarbius klausimus: Ką paliksime po savęs? Kaip sužinosime, kokia yra viso to, ką mums pavyko padaryti, vertė? Ir ką turėtume daryti dabar, kad mūsų darbo nauda būtų ilgalaikė? Šioje paskaitoje remsiuosi darbo ankstesniuose projektuose „Europos kultūros sostinė“ patirtimi, kuri padės atsakyti į šiuos klausimus.

Projekto poveikio stebėsena yra privaloma kiekvieno Europos kultūros sostinės projekto dalis. Dažnai šie tyrimai trunka ne trumpiau kaip kelerius metus, o jų apimtis viršija kultūros disciplinos ribas. Diskusijoje bus kalbama apie kultūros sostines kaip kultūros poveikio tyrimų vystymo ir inovacijų lauką. Ko galima pasimokyti iš kultūros sostinių tyrėjų išvadų ir ko kie pirmieji tyrėjų atgarsiai apie Kaunas 2022 projektą? Dalyvauja Tadas Šarūnas (menininkas sociologas, LT), Beatriz Garcia (Liverpulio universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, Kultūros vertybių centro asocijuotoji direktorė, UK). Moderuoja Ana Kočegarova-Maj.

Roberto Magro ir Džiugas Kunsmanas kalbės apie numanomą ir kartu nenuspėjamą jų meninės veiklos poveikį Linksmakalnio, Mastaičių, Neveronių ir Bubių bendruomenėms. Apie darbą, kurį jie apibūdina kaip „gyvos ir įsivaizduojamos poezijos teritorijų kūrimą“. Savo pokalbyje jie remsis „Kaunas 2022“ programos projektais „Radijo angelai“ (vyksta nuo 2019 m.) ir „Vizijos“ (vyksta nuo 2021 m.), kuriais jie siekė atskleisti vietos bendruomenių, jų istorijos ir jų gyventojų istorijų vertę. Pasitelkdami poetinę kalbą, įvertindami gyventojų santykius, jie kuria stiprų įvaizdį, kurį galima būtų apibrėžti kaip „vaiduoklišką architektūrą“. Pranešime dalyvauja: Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai Lukas Alsys, Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis. Po pranešimo – klausimų ir atsakymų sesija.

Vos prasidėjus karui, vakarinis Ukrainos didmiestis Lvivas tapo prieglobsčio sala šimtams tūkstančių ukrainiečių, pagrindiniu tarptautinės humanitarinės pagalbos logistikos centru, medijų centru žiniasklaidai, atvykusiai iš viso pasaulio. Karo užklupti, tūkstančiai miesto gyventojų – neskubėjo trauktis iš miesto, nepasidavė paralyžiuojančiai panikai, tačiau prisijungė prie savanoriškos pagalbos iniciatyvų, darydami viską, ką yra pajėgūs. Tame tarpe – kultūros žmonės, neapleidę savo misijos ir ėmęsi UNESCO paveldo miesto Lvivo kultūrinių klodų – paminklų, architektūros, vitražų, meno kūrinių, gelbėjimo darbų, kurių dokumentacija apskriejo pasaulio medijas. Tuo tarpu Julijos vadovaujamas Lvivo kultūros strategijos institutas tapo tarptautinės komunikacijos centru, kasdien adresuojančiu naujausias žinias ir informaciją apie reikalingą pagalbą savo tarptautiniam partnerių tinklui. Miestui, kurio misija tapo paramos ir vilties sklaida, Julija savo Facebook paskyroje transliuoja: „Bundame, keliamės ir darome viską, ką kiekvienas galime padaryti. Tik taip pergalė taps įmanoma“. Europos kultūros sostinės forumo metu Julija komentuos įvykius Ukrainoje ir atsakys į auditorijos klausimus.

Po pranešimo – klausimų ir atsakymų sesija.

Kiekvienas Europos kultūros sostine (EKS) siekiantis tapti miestas susiduria su dilema: kaip vertinti auditorijos plėtrą? Kaip ją įdiegti į EKS programą? Ką tai reiškia? Ar tuo rūpintis turi EKS programą įgyvendinant organizacija? Ar tai auditorijos ugdymas EKS metų renginiams? O gal tai visai kas kita…? „Kaunas 2022“ auditorijos plėtrą įtraukė į gebėjimų ugdymo programą, o tai reiškia investicijas į ilgalaikius pokyčių procesus. Vadovaujantis tokiu požiūriu, su auditorijos plėtra dirba ne tik atskiri kultūros specialistai, bet visos organizacijos. Ir prasidėjo tai gerokai anksčiau nei 2022 metais. Šiuo požiūriu 2022 metai yra (tik) tarpinė stotelė, o ne galutinis tikslas. Iš įvairių požiūrio taškų apibendrinsime „Kaunas 2022“ auditorijos plėtros programą su visais labiau ir mažiau pavykusiais sprendimais. Kalbės organizatoriai, pavieniai dalyviai, organizacijų ir institucijų atstovai. Taip pat pasidalinsime patirtimi su 2020 metų Europos kultūros sostinės „Rijeka 2020“ atstovais iš Kroatijos. Pabaigoje apžvelgsime ir ateities scenarijus. Nesvarbu, kas esi – auditorijų plėtros ekspertas ar žengiantis pirmuosius žingsnius šioje srityje, NVO ar didelės viešosios įstaigos atstovas, EKS komandos narys, lietuvis ar užsienietis – kviečiame dalyvauti visus! Padarysime viską, kad mūsų pateikta informacija būtų praktiška, lengvai suprantama ir įtraukianti! Šią sesiją moderuos Agata Etmanowicz (organizacijos „Impact Foundation“ prezidentė. Ši organizacija yra „Kaunas 2022“ partnerė, atsakinga už daugiametės „Kaunas 2022“ programos auditorijos plėtrą), bet svarbiausi šioje sesijoje bus Agatos svečiai. Visą dalyvių sąrašą paskelbsime jau netrukus. Sekite naujienas! 🙂 Po pranešimo – klausimų ir atsakymų sesija.

Jau 2012 metais Fryzijos regionas su sostine Leuvardenu įžvelgė buvimą Europos kultūros sostine kaip galimybę įgyvendinti pokyčius mieste ir regione. Tapimas Europos kultūros sostine – tai pirmasis žingsnis kuriant geresnę ateitį, gražesnį pasaulį. Tik sėkmingi kultūros sostinės renginių metai užtikrins vertingą palikimą. Vyriausybei ir kitiems partneriams, pavyzdžiui, kultūros įstaigoms, verslininkams ir menininkams, reikia parodyti Europos kultūros sostinės svarbą ir naudą miestui ir regionui.

Immie papasakos, ką Europos kultūros sostinės programa paliko Leuvardenui ir Fryzijos regionui ir kaip dabar naudojamasi tuo palikimu. Leuvardenui ir Fryzijai svarbu išlaikyti per tuos metus įvykusius teigiamus pokyčius ir toliau juos plėtoti. Tai reiškia ekonominį augimą, turistų pritraukimą, daugiau galimybių jauniems talentingiems menininkams ir, apskritai, tokią vietą, kurioje žmonės nori dirbti, gyventi ir būti. Šiais metais Leuvardenas ir Fryzija pristato pirmąjį Europos kultūros sostinės palikimo renginį – pirmąjį „Arcadia“ renginį. Tai 100 šios vasaros dienų vyksianti didelė trienalė su per 60 mažesnių ir didesnių kultūrinių projektų. Ir vėl, kaip ir kultūros sostinės laikais, tūkstančiai žmonių dirbs kartu, kurdami geresnį regioną.

„Kalbėsiu apie svajonę, kuri vedė mus nuo 2015. Apie tai, kaip vykdėme projekto strategiją ir pasiekėme daug tikslų. Bet atsitiko gyvenimas. Dvejų metų pandemija (dar nesibaigusi) ir karas, kuris mums skauda, lyg būtų mūsų. Ką reiškia planas ir gyvenimas? Kaip reikia ar galime suplanuoti palikimą? Palikimas įmanomas tik jeigu yra svajone gyvenančių žmonių. O mes įsitikinome, kad Kaune ir Kauno rajone jų – tūkstančiai”.

Diskusijoje bus kalbama apie kultūros sostinės titulą turėjusių miestų patirtį, pasibaigus projektui bei netolimą ateitį, kuomet Europos kultūros sostinės titulas iš Lietuvos bus perduotas kitoms Europos šalims. Kas nutinka šurmuliui nuslūgus? Kokie kultūros sostinės rezultatai ir projektai turi potencialo išlikti, o kokie – ne? Kokia perspektyva Kauno miesto ir rajono kultūros laukas vadovausis, pasibaigus šiam ilgamečiam projektui?

Dalyvauja: Albinas Vilčinskas, LR Kultūros ministerija, viceministras, LT; Mantas Jurgutis, Kauno miesto savivaldybė, mero pavaduotojas, LT; Immie Jonkmann, „Leeuwarden-Friesland 2018 – 2028“ vadovė, NL; Virginija Vitkienė, „Kaunas 2022” vadovė, LT; Lukas Alsys, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai; kviestiniai svečiai

Moderuoja: Dileta Nenėnė