Raudonasis Velso drakonas arba Ddraig Goch

Raudonasis Velso drakonas yra tokia svarbi legenda, jog jis netgi vaizduojamas šios Jungtinės Karalystės teritorijos vėliavoje.

Viena legenda pasakoja, kad drakonas buvo karaliaus Artūro vėliavoje V amžiaus pabaigoje ir VI amžiaus pradžioje. Sakoma, kad auksinį drakoną, vadinamą Y Ddraig Aur savo vėliavoje pirmą kartą panaudojo legendinis Velso didvyris ir karalius Ovainas Glindūras.

Kita legenda yra apie tai, kaip raudonasis drakonas kovėsi su jį puolančiu baltuoju drakonu, tačiau jų riksmai tapo tokie nepakeliamai garsūs, jog išnyko gyvūnai ir išmirė augalai. Snaudonijos karalius Vortigernas, tuo metu valdęs Velsą, nusprendė karalystės centre iškasti duobę, pripildyti ją midaus ir uždengti marška. Drakonai išgėrė midų ir įkrito į duobę. Įvyniojęs į maršką, karalius drakonus įkalino Dinas Emrys forte ant kalvos. Praėjus keleriems metams, karalius Vortigernas ten nusprendė pasistatyti pilį. Kad ir kaip stengėsi, kiekvieną naktį, viskas, ką pavykdavo pastatyti per dieną, imdavo ir sugriūdavo. Patarėjai karaliui paaiškinę, kad prakeiksmą numaldyti gali kraujo auka – nuspręsta, kad šiam tikslui geriausiai tiks našlaičio berniuko kraujas.

Karaliaus vyrai netrukus grįžo su tokiu berniuku, vardu Merlinas. Kai jau buvo pasirengta Merlino (vėliau tapusio karaliaus Artūro mokytoju) egzekucijai, jis suprato tikrąją pilies griuvimo priežastį. Jis papasakojo apie giliai po pilimi ir žeme glūdinčią ertmę, kur gyvena du drakonai, kiekvieną mielą naktį stojantys į kovą vienas prieš kitą. Pilies sienos esą neatlaiko būtent šio konflikto. Įdomu tai, kad 1945 metais archeologai atliko Dinas Emrys kasinėjimus, kurių rezultatai labai nustebino – jie po žeme ne tik aptiko nepaaiškinamos kilmės ežerą, bet ir Vortingerno laikus siekiančio forto liekanų.