Miegamasis rajonas

Atsidūriau ties riba dalinančia erdvę. Turbūt viskas dėl to ir maišosi galvoje – zvimbiantis piktas alkanumas kyla.
Niekas neatmena, kada tai tiksliai įvyko. Kažkur daugiabučio laiptinėje, tarp 3 ir 4 aukšto, kurią rytais užlieja šviesa ir tada jos sienos iš šleikščiai žalios, tampa visai pakenčiamos spalvos. Būtent tokį rytą, kaip ir kiekvieną savaitę, iš savo buto išėjo Ji su mėgstamomis šlepetėmis ir plastikiniu buteliu sklidinu vandens laiptinės gėlėms laistyti.
Ji – pusamžė moteris, tradiciškai šiek tiek susierzinusi, tačiau šis rytas jai tapo ne toks tradiciškas kaip įprasta ir jos susierzinimas buvo kur kas gilesnis, nes visą rytą skambėjo keistas bildesys, kuris ėjo ne iš kaimyno buto, tikrai, net nebuvo įmanoma suprasti iš kur. Atrodė, kad visa laiptinė, namas, o gal net ir visas rajonas gaudžia, niurzga ir nepatenkintas virpa.
Erzinantis garsas peraugo į drebėjimą, net sunku buvo išstovėti toje minėtoje žalsvoje laiptų aikštelėje, kas čia vyksta? Ironiška, bet tokia buvo realybė – prabudo miegamasis rajonas. Visi gyventojai pasimetė ir ėmė laikytis, rinkti svarbiausius daiktus, viskas intensyvėjo. Visai netikėtai atbėgęs kaimynų vaikas, kuris neleidžia ramiai gyventi, bėgo, trenkė durimis, tą garsą ir virpesį nutraukė, atrodo, kad išgąsdino visą rajoną. Galbūt, savo durų trankymu jis jį išgąsdino. Daugiau rajonas nebeprabudo. O jei prabudo – bijojo net sukrebždėt.