Apie kareivį ir Kauno pilies paslaptį

Dar prieš Didįjį karą rusų kariuomenėje buvo vienas lietuvis, geras ir dievobaimingas žmogus. Tam kareiviui vieną kartą prisisapnavo nepažįstama panelė ir sako:

– Eik į Kauno pilies griuvėsius ir kask. Rasi geležines duris. Tas duris atidaryk, tada tavo tėvynė bus laiminga.

Kareivis atsikėlė rytą ir savo sapną pasakė draugams. Tie pradėjo juoktis, kad sapnais tiki. Kitą naktį vėl jis tą panelę sapnavo. O kada ir trečią naktį prisisapnavo, nuėjo pas kunigą ir apie viską jam pasakė. Kunigas pagalvojo valandėlę ir sako:

– Eik ir kask, gal iš to kas gera mums visiems išeis.

Nuo tos dienos kareivis, kada tik turėjo laisvą valandėlę, ėjo į griuvėsius kasti. Niekas apie tai nežinojo, tik jis ir kunigas. Sunkus tat buvo darbas. Bet kareivis vis kasė. Tuo tarpu jo draugai pastebėjo, kad jis dažnai kažin kur išeina, ir pradėjo sekti. Vieną dieną kareivis kasė labai ilgai ir atkasė duris. Laimingas norėjo jas atidaryti, tik tą pačią valandą atbėgo jo draugų atsiųsti rusų žandarai ir nuvedė su savim kareivį, ir paskui išsiuntė į Sibirą, o tas duris liepė vėl užkasti, nes žinojo, kad jei kas tas duris atidarytų, tai rusų valdžia žūtų.

Ir niekas jau daugiau nemėgino atkasti duris ir išlaisvinti užkeiktą karalaitę, nes visi rusų valdžios bijojo.

Ežeras ant milžino delno : lietuvių liaudies padavimai / sudarytojas Norbertas Vėlius ; dailininkas Aidas Paberžis. Vilnius : Mintis, 1995. FIKSAVIMO METAI: 1932, p. 133-134.