Masiulio g. 12 ir 14 l Fluxus kiemas
Masiulio g. 12 ir 14 l Fluxus kiemas
Masiulio g. 12 ir 14 namų gyventojai yra nuostabus pavyzdys, kaip galima patiems priėmus atsakomybę keisti savo aplinką – ir ne tik kiemo išvaizdą, patogumus, bet svarbiausia atmosferą ir bendruomeninį jausmą.
Bendruomenės projektas, padedamas bendruomeninių menininkių, įgavo ne tik emocinį, bet ir fizinį pavidalą!
Šių namų gyventojai yra labai suinteresuoti padaryti savo kiemą patrauklų ir patogų gyventi. „Fluxus kiemo“ projektas, kurio metu atrinktos menininkės, dirbdamos kartu su gyventojais siekia suformuoti bendrą kiemo viziją ir dalį jos įgyvendinti.
Rugpjūčio 12 d., pirmojo menininkių susitikimo su gyventojais metu, buvo išsiaiškinti jų norai ir poreikiai, pagal juos susidaryta preliminari kiemo tvarkymo programa. Būtinos spręsti zonos – bendruomenės susirinkimo zona (mini amfiteatras, suoliukai, stalas), skalbinių džiovimo zona (pakeisti vietą ir sumažinti), vaikų žaidimų zona (smėlio dėžė, supynės ir kt.), apželdinimas (šalinami krūmai, sodinami plotai, gėlynai), pėsčiųjų takeliai, apšvietimas.
Atsižvelgiant į anksčiau išvardintus gyventojų pageidavimus meninkės parengė tris T. Masiulio g. 12 ir 14 namų bendro kiemo atgaivinimo koncepcijas – funkcinis zonavimas ir apželdinimas. Jos pristatytos susitikimo su gyventojais metu, rugsėjo 12 d. Gyventojams priimtiniausias variantas buvo „Koncepcija 2“, kuriame vaikų zona numatyta kiemo centrinėje dalyje, performuoto reljefo amfiteatras pietinėje kiemo dalyje ir gėlyno „banga“ apjuosianti svarbiausius kiemo elementus.
„Fluxus kiemas“ projekto darbus, kiek leidžia fizinės jėgos ir kompetencija, vykdo patys gyventojai drauge su projekto menininkėmis.
Menininkės: kraštovaizdžio architektė Erika Jurevičiūtė ir architektė Ingrida Povilaitienė. Dalyviai: Menininkės bei T. Masiulio g. 12 ir 14 namų gyventojai. Gyventojų atstovas Deividas Šatikas.
„Fluxus kiemas” projektas siekia ugdyti dalyvaujamąją kultūrą Kauno miesto mikrorajonų ir Kauno rajonų seniūnijų kiemuose, skatinti bei drąsinti bendruomenes bendradarbiauti su vietos ir užsienio menininkais kuriant kūrybišką kiemo aplinką, ugdyti ir skatinti bendra-kūrybos principus bei didinti bendruomeninių menininkų žinomumą.
Nuotraukos: Sandra Veprauskienė
Garažų masyvas Baltijos g. patikėtas gatvės menininkams
Pilkais daugiabučiais nusėti Šilainiai sulaukia vis daugiau spalvų, tiksliau, gatvės meno iniciatyvų.
Jeigu ne be perstojo pliaupiantis lietus, po šio savaitgalio Baltijos g. garažai, esančių ties „Iki“ prekybos centru, jau būtų traukę praeivių dėmesį ne dėl to, kad yra gremėzdiški, o dėl ant jų atsiradusių piešinių.
Menininkams pavyko sutarti su garažų masyvo atstovais dėl milžiniškos erdvės jų polėkiams, tačiau darbus teko nukelti dėl nepalankaus oro.
Nuo ankstyvoko šeštadienio ryto prie didžiulių sienų, kurių viena – net 30 metrų ilgio, turėjo darbuotis penkiolika meistrų iš įvairių Lietuvos miestų. Jie jau pasiruošę idėjas ir išsidaliję, kiek kam reikės vietos joms įgyvendint.
Projekto „Ateik ir piešk“ iniciatorius Šilainiškis dvyliktokas Gytis portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad laisvu nuo mokslų laiku ne tik piešia, bet ir groja būgnais bei važinėja riedlente.
Iš pradžių jis su bendraminčiais buvo nusitaikę į kitą garažų masyvą toje pačioje gatvėje, bet geranoriškesni pasirodė šalia sankryžos su Apuolės g. esančio statinio atstovai. „Jie sakė duodam jums pilną teisę pasireikšti“, – gauti pasitikėjimu džiaugėsi abiturientas.
Darbus, atsirasiančius Baltijos g., vienys spalvynas. „Turime parinkę visiems bendrą paletę. Pagrindinės jos spalvos – elektrinė į žalsvumą, geltona, raudona. Spalvos ryškios“, – pasakojo Gytis.
Jis viliasi, kad Baltijos g. netrukus atsiras sienų, kurios bus paskelbtos gatvės meno zona ir ant jų legaliai piešti galės visi norintys be jokių išankstinių derinimų.
Šis "Ateik ir piešk" projektas yra „Kaunas 2022“ bendruomenių platformos „Fluxus Labas! Šilainiai“ renginių.
Renginio “Ateik ir piešk” bendraautorė viena „Fluxus Labas! Šilainiai“ agenčių Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė šilainiškius bando išjudinti įvairiomis kitokiomis veiklomis: ji yra mankštų lauke, daiktų mainytuvių, “Skirt bike” renginio organizatorė, minibibliotekėlės iniciatorė ir t.t.
Šilainiškiai yra išreiškę, kad jiems trūksta renginių, bet dar labiau nei renginių, pastebėjo agentė, jiems trūksta bendravimo.
„Yra ir baimių patiems išeiti į lauką, pabendrauti, kartais – ir mažai noro pasidomėti, kas, kur vyksta. „Fluxus Labas!“ šioje situacijoje labai gelbėja, nes padeda ištraukti žmones iš namų, atverti akis, parodyti, kad ir Šilainiuose vyksta visokių dalykų, kad žmonės tarpusavyje gali bendrauti ir nebūtina, kad kažkas kitas tam bendravimui sukurtų progą, kad jie patys gali susikurti tokių progų“, – kalbėjo S. Dambrauskaitė-Bakutienė.
Straipsnio autorė - kauno.diena.lt žurnalistė Jurgita Šakienė
„Kartų dialogas“ – „Visi kaip vienas“ iniciatyva Akademijoje
„Kartų dialogas“ – „Visi kaip vienas“ iniciatyva Akademijoje
Kartų dialogo tikslas – suburti skirtingo amžiaus Akademijos bendruomenės žmones bendroms veikloms. Tai buvo vienas iš būdų kaip galėtume pasiekti platesnę bendruomenės dalį ir didinti įtrauktį. Projekte nusimatytos veiklos: herbariumai, Akademijos skonis, saulės raštai pareikalavo kur kas daugiau susitikimų kartų, nei planavome. Ketverios dirbtuvės su skirtingomis veiklomis, perteklinio derliaus rinkimo ir perdirbimo talkos, kūrybiškumo skatinimas kviečiant kurti „Akademijos skonio“ logotipą, receptūrų rinkimas, vietos herojų paieškos, dalyvavimas parodoje, degustacinės vakarienės organizavimas, fotoreportažai, nuolatinis kontaktas, pažintys, atradimai ir pažinimas.
Analizuojant situaciją naudojomės keletu įrankių: vaizdų analizė (nuotraukų peržiūra), kokybinis interviu (asmeninis kontaktas), įsitraukimo lygmuo (pasiruošimas veiklai).
Vaizdų analizė – viso projekto metu užfiksavome daugiau nei 1500 kadrų, kurie leidžia faktiškai nusakyti dalyvių skaičių, emocinį nusiteikimą įsitraukiant į veiklas. Stebėjome
neverbalinį santykį tarp jaunosios ir vyresniosios kartos, jų rūpestį vieni kitais – rankų plovimas, pagalba pripilant vandens, augalų paieška, dalinimasis dažais, pamokymais ir pan.
Kokybinis interviu – viso projekto metu stengėmės užmegzti asmeninį kontaktą su dalyviais, kvietėme pamėgti socialinio tinklo paskyrą „Kartų dialogas“ – burtis į virtualią bendruomenę, ieškojome informavimo prieigos taškų. Labiausiai verbaliniu būdu bendraujanti žmonių grupė senjorai, mažiausiai – paaugliai. Tačiau abi šios grupės, mūsų nuostabai, puikiai naudojasi socialiniais tinklais ir informacija juos pasiekia būtent šiuo būdu.
Įsitraukimo lygmens tyrimas buvo visiškas atsitiktinumas, stebint dalyvius ir jų pasiruošimą dirbtuvėms (nuotraukų, priemonių, vaišių atsinešimą), paaiškėjo, kad tik maža dalis dalyvių yra aktyviai įsitraukę, o didžioji dalis – pasyvieji dalyviai, besinaudojantys proga, bet nekuriantys galimybių. Šio tyrimo rezultatai suteikia vilties, kad įsitraukimo lygmuo tik didės, nes abejojančių kuriamomis progomis nepastebėjome. Taip pat šis tyrimas atsiskleidė „Akademijos bendruomenės nario bruožu“, pasižymintis aktyviu įsitraukimu, tačiau nei gyvenamąja teritorija, nei giminystės ryšiais esamuoju atvėju nėra susiję, t.y. „sentimentalūs akademiečiai“ – kažkada studijavę, dirbę ar viešėje Akademijoje. Pastarieji mielai įsitraukia į veiklas, nes jiems patinka būti Akademijos dalimi per veikimą, o ne per geografinę prizmę.
Projekto rezultatas – idėjos realizavimas, skatinantis pasidalinti su kuo daugiau naujų Akademijos bendruomenės narių, sukurti jiems platformą, kurioje pastarieji galėtų realizuoti save, dalintis patirtimi ir žiniomis, įkvėpti savo gyvenimiškuoju pavyzdžiu, mainytis sukurtais gaminiais, mokytis, bendrauti, bendradarbiauti, kurti – KARTU.
„Kartu“ – tarsi bičių avilys, kuriame vyksta gyvenimas ir atsitikimai. Avilys nėra institucija, tai vyksmas, čia ir dabar, rytoj bus kitaip, bet būtinai kartu.
Aktualumas išlieka didinti bendruomenės narių aktyviąją įtrauktį, per vyksmo gylį – kokybę.
Projektas "23/30": prisiminti, atrasti ir įsivaizduoti miestą
Projektas „23/30″: prisiminti, atrasti ir įsivaizduoti miestą
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022″ Bendruomenių iniciatyvų programos „Visi kaip vienas” projektas “23/30” pakvietė Kauno bendruomenę įsitraukti į pokalbius apie būtį, savo ir Kauno. Prisiminti, atrasti ir įsivaizduoti šį miestą.
Prisiminti – koks jis buvo, kada jį sutikome pirmą kartą, kada jis paliko didžiausią įspūdį.
Atrasti – unikalius miesto bruožus ir grožį, savo prasmę šiame mieste, Kauno prasmę savo gyvenime.
Įsivaizduoti – koks žmogus būtų Kaunas, kokios erdvės atspindėtų jo bendruomenę.
Kęstučio g. 23/Gedimino g. 30 sankryžoje esanti apleista viešoji erdvė tapo šių pokalbių epicentru, kur Kauno gyventojai diskutavo ir kūrė miesto erdvės viziją, atitinkančią jų poreikius. Konsultacijos palietė dvi temas – funkcinę ir meninę erdvės atnaujinimo viziją. Padedami dviejų menininkų, miestiečiai įsitraukė į kūrybines dirbtuves. Dalyviai dalinosi Kauno istorijomis, atrasdami sinergijų ir paralelių savo patirtyse, susijusiose su Kaunu. Šios istorijos susipynė į tris ekizus, sukurtus dviejų menininkų – Gražvydos Andrijauskaitės ir Armino Raugevičiaus – kolaboracijos.
Kiekvienas meninis konceptas – modernizmas, multikultūra ir Kauno personažas – buvo aptartas su susirinkusiais dalyviais naktinės konsultacijos metu rugpjūčio 11 d.
„Modernizmas”. Modernizmui pavaizduoti pasirinkti Kauno modernistinės architektūros elementai. Naudojamos aptakios architektūrinės formos, užapvalinti laiptai, apvalių langų formos, būdingos Kauno modernizmo architektūrai. Šiame eskize matome Jadvygos Mozūraitės- Klemkienės skulptūrą “Kūrėja”, kuri stovi prie Kauno paveikslų galerijos (Donelaičio g. 16). Eskize matomi laiptai, vedadnys į Kauno Žilinsko dailės galeriją, atstovauja jau postmodernistinę architektūrą. Šis konceptas atspindi unikalią Kauno aestetinę išraišką.
„Personažas” (Kaunas kaip personažas). Menininkai personažui (Kaunui kaip personažui) pavaizduoti pasirinko viena inovatyviausių meno lauko asmenybių, „Fluxus“ tėvą – Jurgi Mačiūną, vaikystėje (1931-1944 )gyvenusį Kauno centre (Parodos g. 1). Mačiūną, kaip Kauno personažą, menininkai išskyrė dėl jo asmenybės įvairiapusiškumo, draugiškumo, socialumo, kūrybiškumo, aktyvumo, konceptualumo. Tai asmenybė (Kauno personažas), turinti įvairialypį talentą. „J. Mačiūnas – vienas iš pirmųjų pradėjusių kurti netradicinėse erdvėse, išeidamas iš muziejų, teatro erdvių. Jo darbuose dažnai pastebima ironija profesionalaus meno atžvilgiu. 1961 metais su A. Šalčiumi Mačiūnas įkuria „AG“ galeriją ir pradeda „Fluxus“ veiklą: rengia naujosios muzikos koncertus, poezijos, dailės bei vyksmo vakarėlius, kurių esmė – kurti čia ir dabar bei laužyti meno sampratas. J. Mačiūno mama teigė: „Jis niekada nieko nenorėjo tik sau – jo visas džiaugsmas ir pasitenkinimas buvo tik dirbti su draugais”. Šiame eskize susijungia grafinė ir tapybinė raiška, naudojami Art Deco architektūros dekoro elementai, geometrinės formos ir figūrinės kompozicijos.
„Multikultūra”. Šiame eskize menininkai vaizduoja skirtingų laikmečių ir kultūrų žmonių susibūrimo vietą. Čia sutinkame damą iš 90-ųjų, tų laikų kompiuterinių žaidimų personažą, treninguotą šių laikų merginą, bei pasipuošųsį vakarėliui “hipsteriuką”. Kontrastingi tapybiniai sprendimai ir grafiškos geometrinės formos. Šio eskizo žinutė- gebėjimas sėkmingai komunikuoti su žmonėmis, atstovaujančiais kitoms kultūroms. Ne veltui eskizo dešnėje pavaizduota žydiška žvaigždė. Šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo įvairiausiose srityse. Kauno centre yra daugybė pastatų, suprojektuotų žydų architektų, puošiančių miestą.
Eskizus projektavome erdvėje ant sienos, jog sustiprintume imersinį elementą. Aptarėme kievieną iš eskizų, ieškodami, kurie simboliai labiausiai imponuoja bendruomenei, yra artimiausi jų miesto suvokimui, o kurie kelia nesutarimus. Konsultacijos metu kiekvienas iš dalyvių savyje pabudino menininką antropologą, analizuojantį menines ir simbolines kūrinių detales. Miestiečiai taip pat balsavo už jiems labiausiai patinkantį konceptą. Tam, jog įtrauktume daugiau miesto gyventojų ir skatintume žmonių susidomėjimą, po tiesioginės konsultacijos mes nusprendėme vykdyti ir virtualią konsultaciją. Facebook platformors pagalba kvietėme Kauniečius balsuoti už jiems labiausiai patikusį eskizą. Visi eskizai turėjo išsamius aprašus, kaip ir per tiesioginę konsultaciją.
Modernizmo konceptas buvo artimiausias daugumai įsitraukusių gyventojų. Ką mums reiškia modernistinis Kaunas? Modernizmas Kaune? Ką modernizmas reiškia šiuolaikiniame Kauno kontekste? Architektūra? Tarpukaris? Progresyvi, naujovėms atvira visuomenė Jurgis Mačiūnas, metęs iššūkį kasdienybei?
Nediskriminuojant idėjų, galutinis freskos, kurią kelsime ant raudonos sienos, variantas toliau pina visus tris kūrinius. Siūloma freska atspindi Kauno charakterį ir jo bendruomenę, kokius juos mato miesto gyventojai. Čia dominuoja modernizmo aestetika, rudeniniai tonai, primenantys miesto centrą šiuo metu laiku, pasirodo Jurgis Mačiūnas, įkūnijantis Kauno charakterį – maištingumą, kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.
Kad ir ką reikštų modernus Kaunas kiekvienam asmeniškai, šio projekto tikslas buvo parodyti, jog Kauną kuriame mes. Kauno erdvės yra mūsų erdvės, ir visi galime prisidėti prie jų kūrimo.
Viso proceso idėjos ir akimirkos, įamžinančios bendruomenės susirinkimus ir dirbtuves bei galutinis freskos dizainas buvo pristatytas Kauno bendruomenei rugsėjo 19 d. vykusiame „Erdvės festivalyje”. Šio festivalio idėja kilo, pastebėjus, jof žmonės yra be galo suinteresuoti šios erdvės įveiklinimu ir atnaujinimu.
Mes labai džiaugiamės, jog proceso eigoje, išryškėjo žmonių susidomėjimas Kauno viešosiomis erdvėmis ir jų paskirtimi. Daug renginiuose dalyvavusių miestiečių pasidalino savo kontaktais ir aktyviai ėmė sekti procesą. Tikimės, jog projektas sėkmingai judės į priekį toliau burdamas Kauno centro (ir ne tik) bendruomenę ties viešųjų erdvių įveiklinimu bendruomenės poreikiams.
Teksto autorė – projekto „23/30″ vadovė Ana Gabrielė Sabancevaitė.
Afrikos kultūros vakaras l „Visi kaip vienas“ iniciatyvos
Afrikos kultūros vakaras l „Visi kaip vienas“ iniciatyvos
Rugsėjo 14 d. Šančiuose vyko išskirtinis renginys – Melting Pot (Afrikos kultūros vakaras).
Daugiau nei 70 renginio dalyvių dalinosi muzika, filmais, šokiais, žaidimais, istorija ir Afrikos maistu.
Kaune buriasi įvairios bendruomenės!
Kaimynai ir augintiniai l Žaliakalnis
Žaliakalnyje, A.Samuolio-Samulevičiaus skvere, kauniečius jau antrąsyk susiburti į atvirą kaimynų ir augintinių vakarą kvietė „Kaunas 2022“ bendruomenių programa Fluxus Labas.
Prie šventės organizavimo aktyviai prisidėjo Vet Slėnis, kuris dalinosi patarimais apie šunų priežiūra ir pilnavertį maitinimą. Susibūrime tai pat dalyvavo Žaliakalnio Veterinarija ekspertai, CRAZYfoxes šunų treneriai-dresuotojai, kurie ne tik dalinosi informacija kaip bendrauti su savo augintiniais, bet ir surengė bendrą šunelių bei šeimininkų pasirodymą.
Iniciatyvų festivalis l Eiguliai
Iniciatyvų festivalis l Eiguliai
Liepos 12 d. Eigulių mikrorajone pristatyta bendruomenės sukurta mozaika, kurios detales beveik metus kūrė vietiniai žmonės. Kūrinys perkeltas ant sienos sukuriant bendruomeninį kūrinį viešojoje erdvėje – tarp turgaus ir kultūros židinio – bibliotekos. Mozaika pristatyta Eigulių iniciatyvų festivalio metu.
Po mozaikos pristatymo vietos gyventojai neišsiskirstė – kartu su Muravos bendruomene organizavo receptų mainytuves, vyko tinklinio varžybos, gatvės fotostudija. Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas pokalbiams apie Eigulių bendruomenės veiklas ateityje.
Nuotraukos: Paulina Okunytė
