The post „Kultūros tempo akademijos“ bendruomenių fakulteto kompetencijų kėlimo programa FLUXUS LABAS! appeared first on Visi kaip vienas.
]]>Bendruomenių programa „Visi kaip vienas“ kviečia bendruomeninėms veikloms neabejingus žmones dalyvauti „Kultūros tempo akademijos“ bendruomenių fakulteto kompetencijų kėlimo programoje „Fluxus Labas!“. Šios programos tikslas – parengti bendruomenių fasilitatorius kūrybiniams veiksmams Kauno mieste.
Laukiami visi, norintys įgyti žinių ir ieškoti atsakymų į klausimus:
Mokymų metu:
Kompetencijų kėlimo programoje gali dalyvauti jau veikiantys bendruomenėje asmenys, kurie turi suformavę savo bendruomenės aktyvistų branduolį, turi darbo su bendruomene ar komandoje patirties.
Kompetencijų kėlimo programa vyks praktinio mokymosi metodais (angl. learning by doing).
Jeigu jau žinote, kas yra „Fluxus Labas!“ ir esate pasiruošęs kandidatuoti į mokymus, iki šių metų lapkričio 5 d. 22:00 kviečiame pildyti registracijos anketą ČIA.
Prašome atkreipti dėmesį, jog į mokymus kviečiame registruotis ne mažiau 2-3 bendruomenės narius. Rekomenduojame formuojant komandą atsižvelgti į komandos sudėtį ir įvairovę.
2019 m. lapkričio 8 d. susisieksime su atrinktais dalyviais.
„Fluxus labas!“ mokymų programa vyks:
2019 m. lapkričio 16 d. – 2020 m. sausio 24 d.
Planuojamos susitikimų datos (datos gali keistis):
2019 m. lapkričio 16 d. 10.00 – 16.30 val.
2019 m. lapkričio 25 – 27 d. 10.00 – 17.00 val. (intensyvūs trijų dienų mokymai)
2019 m. gruodžio 13 d. 9.30 – 16.30 val.
2020 m. sausio 11 d. 10.00 – 16.30 val.
2020 m. sausio 24 d. 9.30 – 16.30 val.
Mokymų vieta bus tikslinama atrinktiems dalyviams.
Komanda, sėkmingai baigusi kompetencijų ugdymo programą, turės galimybę įgyvendinti kultūrinio, bendruomeninio projekto idėją, paruoštą mokymų metu (išlaidų apmokėjimas ir galimybės bus aptariamos su sėkmingai programą baigusiais dalyviais).
Mokymai yra nemokami.
Mokymus organizuoja VšĮ „Kaunas 2022”.
Mokymus veda VšĮ „Kūrybinės Jungtys”.
Jei turite klausimų, rašykite [email protected]
Visi kaip vienas programos Fluxus Laboratorijų (Fluxus labas) vizija:
Įtraukimas:
Ryšiai:
Antreprenerystė:
Kodėl Fluxus?
Kaunas yra Fluxus judėjimo įkūrėjo ir krikštatėvio Jurgio Mačiūno gimtinė. Naujai meno krypčiai, pavadinti Mačiūnas parinko žodį fluxus, kuris lotynų kalba reiškia tėkmę, judėjimą, pokytį, apykaitą. „Kaunas 2022“ bendruomenių programai iškart prigijo „Fluxus labas!“ pavadinimas, kuris yra ir kvietimas kiekvienam gyventojui be specialaus pasiruošimo prisijungti prie kūrybinio proceso ir būti su kitais – sveikintis, bičiuliautis. „Fluxus labas!“ koncepcija primena apie Jurgio Mačiūno ir kitų Fluxus menininkų bandymus ištrinti ribas tarp meninės veiklos profesionalumo, elitizmo ir paprasto / kasdienio ir žaismingo kūrybiškumo, juk menininkais gali būti visi. Fluxus menas atsiveria ir įtraukia visus norinčius dalyvauti.
The post „Kultūros tempo akademijos“ bendruomenių fakulteto kompetencijų kėlimo programa FLUXUS LABAS! appeared first on Visi kaip vienas.
]]>The post Kvietimas į kūrybinių ir kultūrinių bendruomenės verslų kūrimo bei plėtros mokymus appeared first on Visi kaip vienas.
]]>Ar Jums rūpi ir įkvepia kūryba, kultūros sektoriai bei Jūsų bendruomenė? Galbūt vykdote mažus projektus savo bendruomenėse, vadovaujate bendruomenės ar kultūros centrui, o gal esate antrepreneris ar bendruomenės aktyvistas? Jei taip, tai ši programa skirta būtent Jums!
Šios programos ilgalaikis tikslas – turėti bent 2 įkurtus bendruomenės verslus, kurie veiktų kultūros / kūrybiniame sektoriuje; plėtoti bendruomenėse jau egzistuojančius įgūdžius, ugdyti bendruomenių gebėjimus kurti tvarius kūrybinius ir kultūrinius projektus bei bendruomenines įmones (organizacijas, kurios priklauso ir yra valdomos bendruomenių, o pelnas skiriamas būtent jų reikmėms) tiek bendruomenių viduje, tiek ir bendradarbiaujant su kitomis bendruomenėmis.
Į programą kviečiame jungtis bendruomenių narius, kurie savo vietos bendruomenėje norėtų įkurti kūrybinį / kultūrinį bendruomeninį verslą, kuris, žinoma, prasideda nuo idėjos – iniciatyvos / projekto ir, tikimės, išvirs į tvarų verslą.
Seminarų metu bus pristatomos skirtingos temos, padėsiančios Jums įgyvendinti kultūrinius ir kūrybinius projektus bei įsteigti bendruomenės įmonę. Seminarų temos:
Ši mokymų programa – tai bandomasis, šešis mėnesius truksiantis, projektas, kuriame dalyvaus 18 dalyvių grupė iš šešių Kauno miesto ir Kauno rajono bendruomenių (iš kiekvienos bendruomenės kviečiame prisijungti po 3 asmenis).
Pirmasis susitikimas vyks 2019 m. spalio 30 d. 9:30–16:30 val.
Kitų susitikimų datos:
2019 m. gruodžio 4 d. 9:30–16:30 val.;
2020 m. sausio 8 d. 9:30–16:30 val.;
2020 m. vasario 12 d. 9:30–16:30 val.;
2020 m. kovo 4 d. 9:30–16:30 val.
Mokymai vyks Tempo akademijoje (Daukšos g. 34, Kaunas).
Mokymus vykdys MB „Tulbos Konsultacijos“.
Kviečiame registruotis iki 2019 m. spalio 23 d. 00:00 val.
Registracijos forma: https://forms.gle/buJgRLTHgJSh1Tw57
Visas mokymų kursas yra nemokamas.
Jeigu turite klausimų, rašykite: [email protected]
The post Kvietimas į kūrybinių ir kultūrinių bendruomenės verslų kūrimo bei plėtros mokymus appeared first on Visi kaip vienas.
]]>The post Bendruomenes vienijantis „Fluxus“ festivalis – nuo Parodos kalno iki Rokų appeared first on Visi kaip vienas.
]]>
The post Bendruomenes vienijantis „Fluxus“ festivalis – nuo Parodos kalno iki Rokų appeared first on Visi kaip vienas.
]]>The post Kauno miesto ir rajono organizacijos kviečiamos kurti Fluxus festivalį! appeared first on Visi kaip vienas.
]]>
Fluxus festivalis tęsia prieš metus pradėtą tradiciją ir kviečia antrą kartą kartu užkopti į Parodos kalną netikėtu Fluxus stiliumi.
Šiemet stebinsime dar labiau:
Šiais metais kviečiame kartu kurti bendruomenių susitikimą Fluxus stiliumi Ąžuolyno parko prieigose, jei Jūs:
Pasidalinkite savo kūrybiškumu ir tapkite netikėtumų ant Parodos kalno dalimi. Registruokite savo Fluxus idėją bendruomenių susitikimui vidurnaktį čia.Jūs turėsite galimybę sukurti Fluxus patirtį ant kalno ir pasitikti visus užkopusiuosius nuo Jurgio Mačiūno skvero.
Turite idėją ar jau daug metų vykdote kūrybines veiklas? Registruokitės, o mes padėsime atrasti šios veiklos Fluxus kampą!
Kaunas jungiasi – Fluxus gaunasi. Prisijunk!
Renginio laikas: rugsėjo 6 d. 23:45 (iš rugsėjo 6-osios į rugsėjo 7-ąją)
Registracija uždaroma: rugpjūčio 15d. 23:45 val.
Organizacinio susitikimo data: rugpjūčio 20 d. 17 val. Tempo erdvėje (Daukšos g. 34)
Su visais užsiregistravusiais susisieksime el. paštu.
Facebook renginio nuoroda: Fluxus festivalis.
The post Kauno miesto ir rajono organizacijos kviečiamos kurti Fluxus festivalį! appeared first on Visi kaip vienas.
]]>The post Laisvės alėja vienam vakarui taps svarbiausiu miesto kiemu: nusidrieks ilgiausias stalas appeared first on Visi kaip vienas.
]]>
The post Laisvės alėja vienam vakarui taps svarbiausiu miesto kiemu: nusidrieks ilgiausias stalas appeared first on Visi kaip vienas.
]]>The post Europos kultūros sostinės forumo dėmesio centre „Žmogiškasis faktorius“ appeared first on Visi kaip vienas.
]]>Šiųmetinio forumo tema „Žmogiškasis faktorius“ kvies dalyvius diskutuoti apie visuomenės gerovę, kultūros institucijų, miestų ir Europos ateitį individo požiūriu.
„Pernelyg dažnai esame linkę savo sprendimuose remtis asmenine patirtimi ir nuostatomis, nusistovėjusia tradicija, įpročiu ar įsivaizdavimais apie kitus, pamiršdami savo socialinius burbulus ir kitus faktorius, kurie lemia mūsų ribotas galimybes pažinti kitus“, – sako „Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių vadovė Ana Čižauskienė.
Be to, anot jos, forume norima atkreipti dėmesį į geresnį visuomenės poreikių ir motyvų pažinimą, ieškoti priežasčių, kas lemia, atrodo, vis didėjančią visuomenės ir institucijų takoskyrą, o taip pat – gilėjančius politinius bei pilietinius nesutarimus Europoje.
Šių metų renginį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda dedikuoja Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 15-os metų sukakčiai. „Simboliška, kad ši proga sutampa ir su kitu svarbiu, bet ne tokiu džiugiu įvykiu – Didžiosios Britanijos pasitraukimu iš ES (Brexit). Būdami šių slinkčių liudininkais, nusprendėme dalį forumo skirti kultūros diplomatijos temai, nes manome, kad Europos reikalai turi būti aptariami ne tik institucijose, bet ir tarp kultūros žmonių ar visuomenėje bendrai“, – sako A. Čižauskienė.
Anot jos, forumas skirtas ne tik kultūros sektoriui, o visiems kuriantiems – menininkams, verslininkams, kūrybinių industrijų ir kitų sričių atstovams. 2019 m. renginyje bus galima išgirsti pranešimų ir dalyvauti diskusijose tokiomis temomis kaip technologinių inovacijų taikymo auditorijų vystymui galimybės ir rizikos, intuicijos reikšmė versle, socialinio verslo aktualijos ir kultūros rėmimų tendencijos. Detali forumo programa skelbiama svetainėje forumas.kaunas2022.eu.
The post Europos kultūros sostinės forumo dėmesio centre „Žmogiškasis faktorius“ appeared first on Visi kaip vienas.
]]>The post Atviras kvietimas menininkams kurti Kauno miesto ir Kauno rajono Fluxus kiemą! appeared first on Visi kaip vienas.
]]>
„Fluxus kiemas“ ieško įvairių sričių menininkų! Ar tai tu?
Plačiau apie Fluxus kiemus, kurie jau laukia tavęs:
„Fluxus kiemas“ programa:
Menininkas + kiemo bendruomenė = Fluxus kiemas, erdvė kūrybai ir netikėtumams
„Fluxus kiemas“ programoje dalyvaujančių menininkų tikslas – iki rugsėjo 7 d. suburti vietos bendruomenes bendrai kūrybai, atliepti kiemo bendruomenės įvardintus iššūkius (ar iššūkį), skatinti aktyviai prisidėti ir dalyvauti meniniuose-bendruomeniniuose procesuose bei sukurti baigiamąjį produktą (objektą, instaliaciją, spektaklį ir t.t.).
Menininkas atsakingas už kūrybinį ir organizacinį darbą pasirinktame kieme, susitikimų organizavimą, bendrakūrybos proceso vystymą ir galutinio rezultato pristatymą.
Kaip viskas vyks?
Visi menininkai, pateikę savo kūrybines idėjas kiemams (užpildę žemiau esančią formą), bus vertinami komisijos, kurią sudarys pasirinkto kiemo atstovai bei Kaunas 2022 atstovai. Kiekvienam atrinktam menininkui bus padengiamos idėjos realizavimo išlaidos (4000 Eur).
Terminai:
Norintys dalyvauti, kviečiami užpildyti klausimyną ČIA.
The post Atviras kvietimas menininkams kurti Kauno miesto ir Kauno rajono Fluxus kiemą! appeared first on Visi kaip vienas.
]]>The post Kaune – siekis pažadinti upes bei atgaivinti vandens, kranto, miesto ir žmogaus santykį appeared first on Visi kaip vienas.
]]>tinklas yra įkvėpimas ir turinys nesukurtiems pasakojimams“, – sako programos „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių programos vadovė Viltė Migonytė-Petrulienė.
Kaune ir Kauno rajone prasidėjęs projektas „Upynės“ vis lengviau įveikia įvairius vandens ir įsitikinimų slenksčius, o upes savo kasdienybėje atranda tiek mieste, tiek rajone veikiančios bendruomenės.
Kodėl svarbu, kad žmogaus gyvenime nutiktų upės? Koks yra žmogaus ir upės santykis?
Apie tai – pokalbis su „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių programos vadove Vilte Migonyte-Petruliene ir miesto antropologe, bendruomeninio meno iniciatyvų kuratore, Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis.LT“ steigėja Jekaterina Lavrinec.
Apie veiklas prie upių, apie upės vaidmenį kauniečio gyvenime pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Neseniai Kaune išleista istoriko Gedimino Kasparavičiaus knyga apie Nemuną, startavo projektas „Upynės“. Kuo šis projektas svarbus, kokią žinutę jis transliuoja?
V.Migonytė-Petrulienė: Po to, kai XX amžiaus 6 dešimtmečio pabaigoje buvo pastatyta hidroelektrinė, miesto ir upės, upės ir miestiečių santykis pakito negrįžtamai. Kitaip tariant, buvo prarasta socialinė ir kultūrinė upių reikšmė miestui, todėl idėja „Kaunas 2022“ veiklų kontekste kalbėti apie upių gaivinimą kūrybiškomis priemonėmis kilo jau rengiant konkursinę paraišką.
Kasmet Kaune atsirasdavo vis naujų įkvepiančių upių revitalizavimo iniciatyvų.
Nemažai diskutuota apie tai, kokios buvo ar turėtų būti upių pakrantės ir Kauno architektūros festivalio metu, publikuoti straipsniai apie kūrybines interpretacijas, laivybos atgaivinimo idėjas, veikė bendruomenės iniciatyvos, tokios kaip „TẽKA” ir kitos.
Dar 2017 metais iškėlėme tikslą gryninti ir apjungti visų idėjas, stiprinti dialogą apie būtinus pokyčius, sukurti skaitmeninį įvykiškumo žemėlapį, kaip informacijos apie vykstančius procesus įrankį.
Palaipsniui buvo sukurta atvira programa „Upynės“, skirta diskutuoti upių įveiklinimo temomis, tyrinėti upių ir upelių tinklą Kaune ir Kauno rajone, ieškoti inspiracijų kūrybiniams projektams.
Idėją sustiprino ir kartu su penkiais Europos partneriais laimėtas Interreg Europe projektas „STAR Cities“ (angl. Sustainable Tourism for Attractivity of Riverside Cities), skirtas miestų, įsikūrusių prie upių, tvariam turizmui skatinti. Vienas iš pagrindinių projekto uždavinių – mokytis iš gerųjų užsienio šalių patirčių ir patiems tapti pavyzdžiu.
Vienu iš tokių, 2018 metais tapo iniciatyvos „TẽKA” įgyvendintas projektas – „TẽKA: [re]ANIMACIJA“. Po eksperimentinė-kultūrinė ekspedicijos laivu komanda drauge su Kulautuvos, Zapyškio ir Vilkijos jaunimu ieškojo kūrybiškų sprendimų, kaip pakviesti žmones prie vandens ir sukūrė tris mažosios architektūros objektus Nemuno pakrantėje.
Šiais metais kūrybinius procesus prie upių koordinuoja „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Visi kaip vienas“, tęsiamas žemėlapiavimas.
Kelis kartus Kauno ir Kauno rajono gyventojai buvo kviečiami pasidalinti savo asmeniniu santykiu su upe, o trečiajame susitikime kartu su bendruomenių specialiste Jekaterina Lavrinec ieškos kūrybiškų sprendimų savo patirtims. Kol kas sunku atsakyti, koks meninis projektas gims, tačiau tikslas yra jį pristatyti šių metų rudenį vyksiančio bendruomenių festivalio metu.
Visos sukurtos gerosios praktikos bus reprezentuojamos Romos, Paryžiaus, Hamburgo, Bukarešto ir Briuselio partneriams, o programos dalyviai turės galimybę vykti į šiuos miestus ir semtis patirties iš panašias veiklas įgyvendinančių bendruomenių.
Džiaugiamės, kad mūsų ir partnerių veiklas apjungs 2022 metais vyksianti tarptautinė konferencija Kaune, skirta Europos miestų prie upių tinklui plėsti. Įdomu, kad net ir turėdami skirtingas sąlygas vystyti upių pakrantes, neretai susiduriame su panašiais iššūkiais, tokiais kaip – kultūrinių paslaugų decentralizavimas ar naujų, patrauklesnių užsienio lankytojams turizmo produktų sukūrimas.
„Susitikimo-dirbtuvių tikslas sukurti bendrą upių naratyvą, kuris išaugtų į bendruomenines veiklas jūsų vietovėse“, – taip rašoma renginio pristatyme. Kokios tos veiklos gali būti? Kodėl mums svarbios upės, svarbi pakrantė ir svarbu save atrasi prie upių ar upes atrasti savyje?
J.Lavrinec: Kiekviena vietovė turi savo istorijas, per kurias gali atsiskleisti tos vietovės charakteris. Prie Nemuno gyvenančių „Kaunas 2022“ bendruomenių agentų užduotis šiuo metu – surinkti istorijas, susijusias su savo upe. Vėliau jos bus išvystytos iki vizualinės pasakojimų formos.
Upė savaime yra įvairiausių įvykių ir ryškių vaizdinių šaltinis. Pavyzdžiui, vienas iš bendruomenių atstovų minėjo, kad jo vaikystėje pavasarį upė ateidavo į jų kiemą, ir tai buvo metas, kai vaikai galėjo plaukioti „laiveliu“ savo kieme. Tai savaime gražus vaizdinys: pas žmones ateinanti upė. Surinkti kartu tokie epizodai gali paskatinti įvairių meninių formų, stiprinančių vietos tapatybę, atsiradimą.
V.Migonytė-Petrulienė: Reikia sutikti, kad infrastruktūros kūrimas tokiose vietose yra labai jautrus klausimas. Turi būti išsaugotas gamtinis karkasas, atsižvelgta į istorinį kraštovaizdį. Kitaip tariant, nauji architektūros dariniai turi jautriai įsilieti į miesto aplinką. Taigi, kokie sprendimai yra teisingi? Kokie iš jų turės vertę ateinančioms kartoms?
Tokios Europos praktikos kaip Paryžiaus Sena, Romos Tibras ar Mecheleno Dijle rodo, kad ne visuomet pastatai turi atsirasti pirmi ar apskritai jie turi atsirasti. Mūsų atveju – reikia sugrąžinti žmonių norą įtraukti paupius į savo kasdienybę, kurti asmeninį santykį su šiomis vietomis, komfortišką ir sveiką miesto aplinką, auginti pakrančių kultūrą. Tai ir yra tvari prieiga, nors ir reikalaujanti daugiau laiko ir pastangų, ir tuo pačiu ilgalaikė investicija kalbant apie naujų, šiuolaikinių turizmo formų atsiradimą.
Jūsų manymu, ar kauniečiai išties pamiršę upes, kurios, žvelgiant į istoriją, buvo ne tik traukos centru, tačiau paupiuose vyko gyvenimas? Kaip jas įveiklinti galima dabar ir ar tam pakanka tik bendruomenių iniciatyvų, veiklos?
V.Migonytė-Petrulienė: Visų pirma, upių kultūrinio gyvybingumo skatinimas turėtų būti prioritetiniu miesto savivaldos uždaviniu, ambicingai atsispindėti ir strateginiuose planuose.
Sutvarkytos pakrančių teritorijos taptų patrauklesnės ir patogesnės dažniau leisti laiką miestiečiams, daugiau galimybių atsivertų verslo sektoriui, mažiems architektūriniams sprendimams, susijusiems su poilsio ir laisvalaikio zonų vystymu.
Nors didžioji dalis infrastruktūrinių projektų prie upių yra sutelkti į miesto centrą (tokie kaip: Žalgirio arena, Mokslo sala, M. K. Čiurlionio koncertų centras), nemažiau svarbios ir periferinės mikrorajonų pakrantės. Jos turi ne tik istorinę vertę, bet ir aktyvių bendruomenių, amžininkų liudijimų. Jie apie Kaune ir Kauno rajone veikusius paplūdimius, kursavusius laivus, žvejybos tradicijas, įvairius pramoginius renginius, įspūdingas vilas ir meilės istorijas.
Jelena, jūs esate miesto antropologė, bendruomeninio meno iniciatyvų kuratorė, ir su Kauno bei Kauno rajono gyventojais, su „Kaunas 2022” atstovais susitinkate jau ne pirmą kartą. Jūsų nuomone, kodėl yra svarbu burti bendruomenę – ar prie upės, ar prie seno parko, arba kitose erdvėse?
J. Lavrinec: Mano susitikimai su Kauno ir Kauno rajono bendruomenių agentais skirti klausimams, per kokias veiklas ir iniciatyvas galima suburti gyventojus ir kaip gyventojų plėtojamos veiklos gali prisidėti prie vietovės tapatybės formavimo?
Vienas pirmųjų žingsnių – tai savo vietovės resursų kartografavimas: pvz., kokias galimybės teikia miestelio ar kaimynijos viešosios erdvės, kokios yra pačių gyventojų kompetencijos. Tai leidžia išgryninti vietovės unikalius bruožus ir kultūrinio vystymosi galimybes.
Gyventojų talentai ir žinios yra svarbus resursas: pavyzdžiui, jeigu pasirodo, kad jūsų kaimynijoje gyvena astronomas, galite prisidėti rengdami astronomines iškylas, kurios sutelks bendruomenėje gyvenančius astronomijos entuziastus ir žvaigždžių mylėtojus. Arba galbūt jūsų pastabi kaimynė domisi rajono istorija, renka įdomius faktus ir gali tapti puikia rajono ekskursijų gide? Verta domėtis kitais žmonėmis: kiekvienas turi savo supergalias, kuriomis galbūt norės pasidalinti su kitais.
Kitas resursas – tai atviros vietos kur gali burtis gyventojai: pievos ir skverai, rajono bibliotekos, įvairios neformalios platformos. Savo praktikoje daugiausia dėmesio skiriu būtent viešosioms erdvėms: daugelyje miestų, rajonų ir kaimynijų esama patrauklių žalių erdvių, tačiau nėra tradicijos jose lankytis, dažniausiai jos tiesiog praeinamos. Tokiu atveju verta pasitelkti bendruomeninį meną kaip būdą atgaivinti pamirštas miesto vietas per tęstines gyventojų veiklas.
Mano manymu, bendra kūrybinė veikla, per kurią prijaukinama viešoji erdvė ir yra raktas į bendruomeninius ryšius.
Dažnai pateikiu epizodą iš savo praktikos, kai kartu su vieno rajono vaikais ir jaunimu kurdami gatvės mozaikos maršrutą, netikėtai gavome iš nepažįstamos gyventojos raktą nuo jos vyro garažo, kur ji kelis dešimtmečius kaupė spalvotas keramikos plyteles. Ji savaitę stebėjo mūsų veiklą viešoje erdvėje ir suprato, kad gali prisidėti perleisdama savo plytelių kolekciją.
Man tas įteiktas raktas tapo ženklu: bendruomeninis menas gali atrakinti pasitikėjimą (įdomumo dėlei paminėsiu, kad veiksmas vyko rajone, kuris ilgą laiką buvo laikomas kriminaliniu).
Galimybė komfortiškai praleisti ilgesnį laiką viešosiose erdvėse, galimybė ten sutikti ir užkalbinti kitus žmones, galimybė išvystyti bendrą veiklą ir įtraukti į ją kitus gyventojus – tai dalykai, nuo kurie stiprina mūsų santykį su vietove ir su kitais žmonėmis.
Straipsnio autorė: naujienų portalo 15min žurnalistė Jurgita Lieponė
The post Kaune – siekis pažadinti upes bei atgaivinti vandens, kranto, miesto ir žmogaus santykį appeared first on Visi kaip vienas.
]]>