Bendruomenių programa „Visi kaip vienas“ kviečia bendruomeninėms veikloms neabejingus žmones dalyvauti „Kultūros tempo akademijos“ bendruomenių fakulteto kompetencijų kėlimo programoje „Fluxus Labas!“. Šios programos tikslas – parengti bendruomenių fasilitatorius kūrybiniams veiksmams Kauno mieste.

Laukiami visi, norintys įgyti žinių ir ieškoti atsakymų į klausimus:

• kaip kūrybiškai aiškintis bendruomenės poreikius;
• kaip bendra-kūrybos principais vystyti vietos tapatybę atliepiančias idėjas;
• kaip naudojant praktinius įrankius planuoti bendra-kūrybos procesą;
• kaip matuoti veiklos poveikį bendruomenėje.

Mokymų metu:

• ugdysite darbo su bendruomenėmis gebėjimus;
• pažinsite kūrybiškumą skatinančius metodus ir įrankius;
• mokysitės ir praktiškai išbandysite bendruomenės tyrimo metodus, poveikio matavimo praktikas.

Kompetencijų kėlimo programoje gali dalyvauti jau veikiantys bendruomenėje asmenys, kurie turi suformavę savo bendruomenės aktyvistų branduolį, turi darbo su bendruomene ar komandoje patirties.

Kompetencijų kėlimo programa vyks praktinio mokymosi metodais (angl. learning by doing).

Jeigu jau žinote, kas yra „Fluxus Labas!“ ir esate pasiruošęs kandidatuoti į mokymus, iki šių metų lapkričio 5 d. 22:00 kviečiame pildyti registracijos anketą ČIA.

Prašome atkreipti dėmesį, jog į mokymus kviečiame registruotis ne mažiau 2-3 bendruomenės narius. Rekomenduojame  formuojant komandą atsižvelgti į komandos sudėtį ir įvairovę.

2019 m. lapkričio 8 d. susisieksime su atrinktais dalyviais.

„Fluxus labas!“ mokymų programa vyks:

2019 m. lapkričio 16 d. – 2020 m. sausio 24 d.

Planuojamos susitikimų datos (datos gali keistis):

2019 m. lapkričio 16 d. 10.00 – 16.30 val.

2019 m. lapkričio 25 – 27 d. 10.00 – 17.00 val. (intensyvūs trijų dienų mokymai)

2019 m. gruodžio 13 d. 9.30 – 16.30 val.

2020 m. sausio 11 d. 10.00 – 16.30 val.

2020 m. sausio 24 d. 9.30 – 16.30 val.

Mokymų vieta bus tikslinama atrinktiems dalyviams.

Komanda, sėkmingai baigusi kompetencijų ugdymo programą, turės galimybę įgyvendinti kultūrinio, bendruomeninio projekto idėją, paruoštą mokymų metu (išlaidų apmokėjimas ir galimybės bus aptariamos su sėkmingai programą baigusiais dalyviais).

Mokymai yra nemokami.

Mokymus organizuoja VšĮ „Kaunas 2022”.

Mokymus veda VšĮ „Kūrybinės Jungtys”.

Jei turite klausimų, rašykite [email protected]

Papildoma informacija apie „Visi kaip vienas“ programą:

Visi kaip vienas programos Fluxus Laboratorijų (Fluxus labas) vizija:

 Įtraukimas:

• Pažinti savo gyvenamąją vietą, kaimynus, istorijas per dalyvaujamosios kultūros praktikas;
• Rinkti informaciją apie jau egzistuojančias kultūrines veiklas, leisti toms veikloms būti pamatytoms ir „pripažintoms“;
• Skatinti vietinius gyventojus pažinti savo rajoną, rūpintis ir veikti jame;
• Užtikrinti, kad visi gyventojai būtų įtraukti ir pripažinti, stiprinti bendruomeniškumą.

Ryšiai:

• Tarpininkauti tarp „Kaunas 2022” programos (idėjų) ir vietos žmonių (kultūros);
• Suvesti vienas bendruomenes su kitomis, su menininkais ir reikiamais pagalbininkais;
• Jungti žmones savo seniūnijoje ir tarp seniūnijų;
• Skatinti bendradarbiavimą;
• Bendrauti su vietinėmis organizacijomis, gyventojais, verslu, domėtis renginiais, iniciatyvomis.

Antreprenerystė:

• Ieškoti naujų galimybių kūrybiškai spręsti vietos iššūkius vystant ir pabrėžiant vietos unikalumą;
• Inicijuoti ir palaikyti kūrybiškus pokyčius;
• Palengvinti idėjų įgyvendinimą;
• Skatinti kultūrinį, kūrybinį ir bendruomeninį verslumą;
• Steigti laboratorijas: atvirą iniciatyvų platformą.

Kodėl Fluxus?

Kaunas yra Fluxus judėjimo įkūrėjo ir krikštatėvio Jurgio Mačiūno gimtinė. Naujai meno krypčiai, pavadinti Mačiūnas parinko žodį fluxus, kuris lotynų kalba reiškia tėkmę, judėjimą, pokytį, apykaitą. „Kaunas 2022“ bendruomenių programai iškart prigijo „Fluxus labas!“ pavadinimas, kuris yra ir kvietimas kiekvienam gyventojui be specialaus pasiruošimo prisijungti prie kūrybinio proceso ir būti su kitais – sveikintis, bičiuliautis. „Fluxus labas!“ koncepcija primena apie Jurgio Mačiūno ir kitų Fluxus menininkų bandymus ištrinti ribas tarp meninės veiklos profesionalumo, elitizmo ir paprasto / kasdienio ir žaismingo kūrybiškumo, juk menininkais gali būti visi. Fluxus menas atsiveria ir įtraukia visus norinčius dalyvauti.

The post „Kultūros tempo akademijos“ bendruomenių fakulteto kompetencijų kėlimo programa FLUXUS LABAS! appeared first on Visi kaip vienas.

Svajonių paštas l Žaliakalnis

Ši idėja įveiklins naują Kauno erdvę – Minties rato gatvę. Tai jauki ramybės oazė miesto centre. Autentiškas jos išplanavimas įtrauktas į Unesco paveldą, kartu su visa šios gatvės medine architektūra. Atvykusieji čia pasivaikščioti galės sudalyvauti „Svajonių pašte”, kuris nukels į didingus Kauno miesto tarpukario laikus.

„Svajonių paštas“ Kauno Minties rato g. 10 namą ketina paversti jaukia visuomenine šeimų erdve, kurioje visi norintys galės: 1. Atvykti į terapinę konsultaciją, kurioje išsigrynins savo svajonę(es); 2. Įsilaminuoti papirusą su savo svajonėmis bei nukeltais, ant vandens paviršiaus perteiktais tikslais (EBRU); 3. Pakabinti savo svajonę „Svajonių pašte“ ant dviejų senų liepų, kurios nuo senų laikų garsėja kaip stipri energetinė vieta. Šios dvi liepos pataps vieninteliu „Svajonių Paštu“ Kaune ir Lietuvoje!

„Svajonių paštui“ bus suteiktas palaikymas meninei pašto instaliacijai sukurti.

Kartų dialogas  l Akademija

Kartų dialogas   Kaip pakviesti kartas dialogui – natūraliu, lengvu, laisvu pokalbiu? Pakviesti „pažaisti“. Bendra tema, lengva žaisminga iniciatyva su nuostaba – „ar gali būti taip paprasta“, žadinant smalsumą ir diskusiją – „kaip tai veikia“ ir įveikiant dar kelis

steriotipinius baubus – „aš nemoku, nesugebu“, „neturiu tam laiko“. Buitinis paprastumas – didžiausias atvirumas ir meilė, kurioje gimsta šedevrai. Mūsų idėja – suorganizuoti talką, surinkti derliaus perteklių ir pagaminti „Akademijos skonio“ produktų. Receptus kursime kartu su bendruomenės nariais. Akademijos unikalumas – gamtos grožis, kiek čia auga skirtingų augalų, kokios jų savybės, lotyniški pavadinimai, charakteriai…

Bendraudami su senjorais, jaunimas rinks įvairias žoleles, jas klijuos į herbariumus ir aprašys – pažindinsis. Saulės raštas – lengvai paslaptingas nuotykis „pasidaryk pats keliu“, savo paprastumu ir nuostabiais rezultatais naikinantis ribą tarp meno ir gyvenimo, leidžiantis ir labiausiai skubantiems pasprukti iš kasdienybės rutinos.

Projektas „Kartų dialogas“ bus palaikytas kūrybininkų paslaugomis.

Projektas „Iš visų pašalių” l Šančiai

No Name Studio bendruomenė jungia asmenų, baigusių Užimtumo tarnyboje organizuojamus fotografijos kursus, grupę. Tai bedarbiai, profesinę reabilitaciją praėję asmenys, profesionalūs fotografai, fotomenininkai. Prie bendruomenės prisijungs ir šiuo metu Kaune gyvenantys studentai iš užsienio. Studija kartu su Šančiuose A. Juozapavičiaus 31G įsikūrusiomis menininkų dirbtuvėmis kviečia į tarpdisciplininio meno projektą. Projekto metu bus jungiami įvairūs menai: fotografija, performansas, skulptūra, tapyba. Šančiai – ypatingas rajonas, kuriame galima pasisemti įkvėpimo įvairiomis kūrybinėmis kryptimis. Tai ir istorinė vieta, ir specifinė architektūra, ir išskirtiniai gyventojai. Menininkai visą mėnesį tyrinės Šančius įvairiais aspektais.

Projekto metu bendruomenė rinksis socialines ir kūrybines temas, kurias atlikdami, menininkams padedant, nagrinės Šančių rajono specifiką. Baigiamasis renginys – fotografijų parodos atidarymas, kurią sudarys didelio formato drobės (tentai), pakabintos buvusių kareivinių kieme tarp medžių, performansas Šančių kareivinių pastate ir kieme bei koncertas kareivinių kieme. Projektas stengsis sujungti visuomenės „pakraščiuose“ esančias grupes: ilgalaikius bedarbius, netradicinių menų atstovus, Šančių menininkus, užsienio šalių studentus, besimokančius Kaune. Meninio projekto metu bus ieškoma ryšio tarp dalyvaujančių fotografų, užsienio studentų, menininkų ir rajono bendruomenės. Projektas „Iš visų pašalių” – tai iššūkis, bandantis meną pakviesti išeiti iš dirbtuvių į visuomenę.

Projektas bus palaikytas kuravimo, performanso ir fotografijos dirbtuvių organizavimo paslaugomis.

Atgaivinkime Zapyškio pažintinį taką l Zapyškis

Atgaivinkime Zapyškio pažintinį taką Zapyškis dėl infrastruktūros plėtros pritraukia vis daugiau svečių, tačiau atvykusiems į Zapyškį svečiams nelabai yra ką savarankiškai veikti. Ši bendruomenės iniciatyva sieks atgaivinti seną pažintinį ekologinį-geologinį taką ir tuo pačiu pagerbs bei visuomenei pristatys tako iniciatorę, buvusią Zapyškio pagrindinės mokyklos geografijos mokytoją.

Su bendruomenės ir menininkų pagalba norima sukurti naują, patrauklų ir šiuolaikišką pažintinį taką, kuris atskleistų žmonėms (ne tik turistams, bet ir vietiniams gyventojams), koks įdomus ir jaukus yra Zapyškis. Į visus Zapyškio lankytinus objektus bus bandoma pažvelgti vaikų ir vietos žmonių akimis. Pagal surinktus senolių pasakojimus, vaikai su menininkų pagalba sukurs meno kūrinius, kurie bus pritvirtinti šalia lankytinų objektų. Objektų istorija bus užrašyta ir užkoduota QR kodu. Suradę punktą ir nuskanavę QR kodą, lankytojai bus paraginti sužinoti daugiau apie tą vietą, menininką ir sąsajas su „Kaunas 2022“. Tuo tikslu bus rengiama nemokama dienos stovykla, kurios metu vaikai klausysis istorijų ir kartu su menininku kurs iliustracijas, o savanoriai jaunuoliai padės kuruoti stovyklos veiklas. Projektas paskatins skirtingo amžiaus grupių bendradarbiavimą, stiprins bendruomenės identitetą, ragins didžiuotis savo miesteliu ir jo istorija. Naujakuriai labiau įsitrauks į miestelio gyvenimą, o miesto svečiai skatins ekonominę miestelio plėtrą.

Projektas bus palaikytas menininkų–kūrybininkų paslaugomis.

Projektas 23/30 l Kauno centras

Projektas 23/30 Miesto erdvė gali skatinti kūrybą, bendravimą, kultūrinę veiklą ir mažinti socialinę atskirtį. Tuo neabejodami tiki ir iniciatyvos „Projektas 23/30” autoriai. Ši iniciatyva siekia prikelti apleistą kampą ties Gedimino g. 30 ir Kęstučio g. 23 bendruomenės gyvenimui. Galutinis projekto tikslas – renovuoti minėtą gatvių kampą, įgyvendinant bendruomenės sukurtą viešosios erdvės viziją, kuri atitiktų įvairių asmenų poreikius, skatintų socializaciją ir galėtų tapti kūrybinės veiklos vieta.

Pokalbiai su Centro bendruomene parodė, jog labai reikia vietos, kur žmonės galėtų susitikti, kur vyresni žmonės galėtų prisėsti ir pabūti kartu, kur aplinkinių įstaigų atstovai gražiu oru galėtų išeiti papietauti, kur galėtų koncertuoti gatvės muzikantai ar vykti kultūriniai renginiai. Minima erdvė yra vieša, tačiau apleista ir kol kas funkcionuoja kaip improvizuota automobilių stovėjimo aikštelė, o bendruomenė norėtų šią erdvę atsikovoti. Įtraukiant gyventojus į kūrybines dirbtuves ir dialogą apie jų santykį su miesto erdve bei vienas kitu, bus auginamas bendruomenės narių solidarumas, stiprinami bendruomeninės ryšiai. Šalia esantys B2O ir Punto Jazz barai yra puikios kultūrinės bazės, prisidėsiančios prie naujos viešosios erdvės vizijos formavimo.

Projektui bus suteiktas fasilitatorius, kuris ves bendruomenės konsultacijas bei menininkai, kurie sukurs vizualizacijas ir vaizdo instaliaciją.

Nekantraudami laukiame, kada prasidės bendruomeninių iniciatyvų įgyvendinimo procesas.

O visas kitas Kauno miesto ir rajono bendruomenes kitais metaisir vėl kviesime dalyvauti „Visi kaip vienas“ projekte!

The post Sveikiname laimėjusias VISI KAIP VIENAS bendruomenių iniciatyvas! appeared first on Visi kaip vienas.

„Fluxus kiemas“ ieško įvairių sričių menininkų! Ar tai tu?

• kūryboje tau svarbu procesas ir darbas su žmonėmis;
• esi pasiruošęs ieškoti kūrybinių sprendimų bendruomenės įtraukimui netradicinėse erdvėse;
• esi pasiruošęs 2 mėnesius kuruoti ir vesti kūrybinį procesą drauge su pasirinkto kiemo bendruomene;
• tau nesvetimos Fluxus judėjimo idėjos ir esi atviras netikėtumams!

Plačiau apie Fluxus kiemus, kurie jau laukia tavęs:

• FLUXUS kiemas Nr. 1: Politechnikos g. Naujasodis, Kauno rajonas
• FLUXUS kiemas Nr. 2: Rokų g., Rokai, Kauno rajonas
• FLUXUS kiemas Nr. 3: Masiulio g. 12 ir 14 daugiabučiai, Petrašiūnai, Kaunas
• FLUXUS kiemas Nr. 4: Baltų pr. 147, Šilainiai, Kaunas

„Fluxus kiemas“ programa:

Menininkas + kiemo bendruomenė = Fluxus kiemas, erdvė kūrybai ir netikėtumams

„Fluxus kiemas“ programoje dalyvaujančių menininkų tikslas – iki rugsėjo 7 d. suburti vietos bendruomenes bendrai kūrybai, atliepti kiemo bendruomenės įvardintus iššūkius (ar iššūkį), skatinti aktyviai prisidėti ir dalyvauti meniniuose-bendruomeniniuose procesuose bei sukurti baigiamąjį produktą (objektą, instaliaciją, spektaklį ir t.t.).

Menininkas atsakingas už kūrybinį ir organizacinį darbą pasirinktame kieme, susitikimų organizavimą, bendrakūrybos proceso vystymą ir galutinio rezultato pristatymą.

Kaip viskas vyks?

Visi menininkai, pateikę savo kūrybines idėjas kiemams (užpildę žemiau esančią formą), bus vertinami komisijos, kurią sudarys pasirinkto kiemo atstovai bei Kaunas 2022 atstovai. Kiekvienam atrinktam menininkui bus padengiamos idėjos realizavimo išlaidos (4000 Eur).

Terminai:

• Kvietimas vyksta nuogegužės 15 iki  birželio 17 d. (imtinai);
• Programoje dalyvausiantys atrinkti menininkai bus paskelbti birželio 26 d.
• Galutiniai kūrybiniai projektai bus pristatomi rugsėjo 7 d. Fluxus festivalio metu.

Norintys dalyvauti, kviečiami užpildyti klausimyną ČIA.

The post Atviras kvietimas menininkams kurti Kauno miesto ir Kauno rajono Fluxus kiemą! appeared first on Visi kaip vienas.

tinklas yra įkvėpimas ir turinys nesukurtiems pasakojimams“, – sako programos „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių programos vadovė Viltė Migonytė-Petrulienė.

Kaune ir Kauno rajone prasidėjęs projektas „Upynės“ vis lengviau įveikia įvairius vandens ir įsitikinimų slenksčius, o upes savo kasdienybėje atranda tiek mieste, tiek rajone veikiančios bendruomenės.

Kodėl svarbu, kad žmogaus gyvenime nutiktų upės? Koks yra žmogaus ir upės santykis?

Apie tai – pokalbis su „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių programos vadove Vilte Migonyte-Petruliene ir miesto antropologe, bendruomeninio meno iniciatyvų kuratore, Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis.LT“ steigėja Jekaterina Lavrinec.

Apie veiklas prie upių, apie upės vaidmenį kauniečio gyvenime pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Neseniai Kaune išleista istoriko Gedimino Kasparavičiaus knyga apie Nemuną, startavo projektas „Upynės“. Kuo šis projektas svarbus, kokią žinutę jis transliuoja?

V.Migonytė-Petrulienė: Po to, kai XX amžiaus 6 dešimtmečio pabaigoje buvo pastatyta hidroelektrinė, miesto ir upės, upės ir miestiečių santykis pakito negrįžtamai. Kitaip tariant, buvo prarasta socialinė ir kultūrinė upių reikšmė miestui, todėl idėja „Kaunas 2022“ veiklų kontekste kalbėti apie upių gaivinimą kūrybiškomis priemonėmis kilo jau rengiant konkursinę paraišką.

Kasmet Kaune atsirasdavo vis naujų įkvepiančių upių revitalizavimo iniciatyvų.

Nemažai diskutuota apie tai, kokios buvo ar turėtų būti upių pakrantės ir Kauno architektūros festivalio metu, publikuoti straipsniai apie kūrybines interpretacijas, laivybos atgaivinimo idėjas, veikė bendruomenės iniciatyvos, tokios kaip „TẽKA” ir kitos.

Dar 2017 metais iškėlėme tikslą gryninti ir apjungti visų idėjas, stiprinti dialogą apie būtinus pokyčius, sukurti skaitmeninį įvykiškumo žemėlapį, kaip informacijos apie vykstančius procesus įrankį.

Palaipsniui buvo sukurta atvira programa „Upynės“, skirta diskutuoti upių įveiklinimo temomis, tyrinėti upių ir upelių tinklą Kaune ir Kauno rajone, ieškoti inspiracijų kūrybiniams projektams.

Idėją sustiprino ir kartu su penkiais Europos partneriais laimėtas Interreg Europe projektas „STAR Cities“ (angl. Sustainable Tourism for Attractivity of Riverside Cities), skirtas miestų, įsikūrusių prie upių, tvariam turizmui skatinti. Vienas iš pagrindinių projekto uždavinių – mokytis iš gerųjų užsienio šalių patirčių ir patiems tapti pavyzdžiu.

Vienu iš tokių, 2018 metais tapo iniciatyvos „TẽKA” įgyvendintas projektas – „TẽKA: [re]ANIMACIJA“. Po eksperimentinė-kultūrinė ekspedicijos laivu komanda drauge su Kulautuvos, Zapyškio ir Vilkijos jaunimu ieškojo kūrybiškų sprendimų, kaip pakviesti žmones prie vandens ir sukūrė tris mažosios architektūros objektus Nemuno pakrantėje.

Šiais metais kūrybinius procesus prie upių koordinuoja „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Visi kaip vienas“, tęsiamas žemėlapiavimas.

Kelis kartus Kauno ir Kauno rajono gyventojai buvo kviečiami pasidalinti savo asmeniniu santykiu su upe, o trečiajame susitikime kartu su bendruomenių specialiste Jekaterina Lavrinec ieškos kūrybiškų sprendimų savo patirtims. Kol kas sunku atsakyti, koks meninis projektas gims, tačiau tikslas yra jį pristatyti šių metų rudenį vyksiančio bendruomenių festivalio metu.

Visos sukurtos gerosios praktikos bus reprezentuojamos Romos, Paryžiaus, Hamburgo, Bukarešto ir Briuselio partneriams, o programos dalyviai turės galimybę vykti į šiuos miestus ir semtis patirties iš panašias veiklas įgyvendinančių bendruomenių.

Džiaugiamės, kad mūsų ir partnerių veiklas apjungs 2022 metais vyksianti tarptautinė konferencija Kaune, skirta Europos miestų prie upių tinklui plėsti. Įdomu, kad net ir turėdami skirtingas sąlygas vystyti upių pakrantes, neretai susiduriame su panašiais iššūkiais, tokiais kaip – kultūrinių paslaugų decentralizavimas ar naujų, patrauklesnių užsienio lankytojams turizmo produktų sukūrimas.

„Susitikimo-dirbtuvių tikslas sukurti bendrą upių naratyvą, kuris išaugtų į bendruomenines veiklas jūsų vietovėse“, – taip rašoma renginio pristatyme. Kokios tos veiklos gali būti? Kodėl mums svarbios upės, svarbi pakrantė ir svarbu save atrasi prie upių ar upes atrasti savyje?

J.Lavrinec: Kiekviena vietovė turi savo istorijas, per kurias gali atsiskleisti tos vietovės charakteris. Prie Nemuno gyvenančių „Kaunas 2022“ bendruomenių agentų užduotis šiuo metu – surinkti istorijas, susijusias su savo upe. Vėliau jos bus išvystytos iki vizualinės pasakojimų formos.

Upė savaime yra įvairiausių įvykių ir ryškių vaizdinių šaltinis. Pavyzdžiui, vienas iš bendruomenių atstovų minėjo, kad jo vaikystėje pavasarį upė ateidavo į jų kiemą, ir tai buvo metas, kai vaikai galėjo plaukioti „laiveliu“ savo kieme. Tai savaime gražus vaizdinys: pas žmones ateinanti upė. Surinkti kartu tokie epizodai gali paskatinti įvairių meninių formų, stiprinančių vietos tapatybę, atsiradimą.

V.Migonytė-Petrulienė: Reikia sutikti, kad infrastruktūros kūrimas tokiose vietose yra labai jautrus klausimas. Turi būti išsaugotas gamtinis karkasas, atsižvelgta į istorinį kraštovaizdį. Kitaip tariant, nauji architektūros dariniai turi jautriai įsilieti į miesto aplinką. Taigi, kokie sprendimai yra teisingi? Kokie iš jų turės vertę ateinančioms kartoms?

Tokios Europos praktikos kaip Paryžiaus Sena, Romos Tibras ar Mecheleno Dijle rodo, kad ne visuomet pastatai turi atsirasti pirmi ar apskritai jie turi atsirasti. Mūsų atveju – reikia sugrąžinti žmonių norą įtraukti paupius į savo kasdienybę, kurti asmeninį santykį su šiomis vietomis, komfortišką ir sveiką miesto aplinką, auginti pakrančių kultūrą. Tai ir yra tvari prieiga, nors ir reikalaujanti daugiau laiko ir pastangų, ir tuo pačiu ilgalaikė investicija kalbant apie naujų, šiuolaikinių turizmo formų atsiradimą.

Jūsų manymu, ar kauniečiai išties pamiršę upes, kurios, žvelgiant į istoriją, buvo ne tik traukos centru, tačiau paupiuose vyko gyvenimas? Kaip jas įveiklinti galima dabar ir ar tam pakanka tik bendruomenių iniciatyvų, veiklos?

V.Migonytė-Petrulienė: Visų pirma, upių kultūrinio gyvybingumo skatinimas turėtų būti prioritetiniu miesto savivaldos uždaviniu, ambicingai atsispindėti ir strateginiuose planuose.

Sutvarkytos pakrančių teritorijos taptų patrauklesnės ir patogesnės dažniau leisti laiką miestiečiams, daugiau galimybių atsivertų verslo sektoriui, mažiems architektūriniams sprendimams, susijusiems su poilsio ir laisvalaikio zonų vystymu.

Nors didžioji dalis infrastruktūrinių projektų prie upių yra sutelkti į miesto centrą (tokie kaip: Žalgirio arena, Mokslo sala, M. K. Čiurlionio koncertų centras), nemažiau svarbios ir periferinės mikrorajonų pakrantės. Jos turi ne tik istorinę vertę, bet ir aktyvių bendruomenių, amžininkų liudijimų. Jie apie Kaune ir Kauno rajone veikusius paplūdimius, kursavusius laivus, žvejybos tradicijas, įvairius pramoginius renginius, įspūdingas vilas ir meilės istorijas.

Jelena, jūs esate miesto antropologė, bendruomeninio meno iniciatyvų kuratorė, ir su Kauno bei Kauno rajono gyventojais, su „Kaunas 2022” atstovais susitinkate jau ne pirmą kartą. Jūsų nuomone, kodėl yra svarbu burti bendruomenę – ar prie upės, ar prie seno parko, arba kitose erdvėse?

J. Lavrinec: Mano susitikimai su Kauno ir Kauno rajono bendruomenių agentais skirti klausimams, per kokias veiklas ir iniciatyvas galima suburti gyventojus ir kaip gyventojų plėtojamos veiklos gali prisidėti prie vietovės tapatybės formavimo?

Vienas pirmųjų žingsnių – tai savo vietovės resursų kartografavimas: pvz., kokias galimybės teikia miestelio ar kaimynijos viešosios erdvės, kokios yra pačių gyventojų kompetencijos. Tai leidžia išgryninti vietovės unikalius bruožus ir kultūrinio vystymosi galimybes.

Gyventojų talentai ir žinios yra svarbus resursas: pavyzdžiui, jeigu pasirodo, kad jūsų kaimynijoje gyvena astronomas, galite prisidėti rengdami astronomines iškylas, kurios sutelks bendruomenėje gyvenančius astronomijos entuziastus ir žvaigždžių mylėtojus. Arba galbūt jūsų pastabi kaimynė domisi rajono istorija, renka įdomius faktus ir gali tapti puikia rajono ekskursijų gide? Verta domėtis kitais žmonėmis: kiekvienas turi savo supergalias, kuriomis galbūt norės pasidalinti su kitais.

Kitas resursas – tai atviros vietos kur gali burtis gyventojai: pievos ir skverai, rajono bibliotekos, įvairios neformalios platformos. Savo praktikoje daugiausia dėmesio skiriu būtent viešosioms erdvėms: daugelyje miestų, rajonų ir kaimynijų esama patrauklių žalių erdvių, tačiau nėra tradicijos jose lankytis, dažniausiai jos tiesiog praeinamos. Tokiu atveju verta pasitelkti bendruomeninį meną kaip būdą atgaivinti pamirštas miesto vietas per tęstines gyventojų veiklas.

Mano manymu, bendra kūrybinė veikla, per kurią prijaukinama viešoji erdvė ir yra raktas į bendruomeninius ryšius.

Dažnai pateikiu epizodą iš savo praktikos, kai kartu su vieno rajono vaikais ir jaunimu kurdami gatvės mozaikos maršrutą, netikėtai gavome iš nepažįstamos gyventojos raktą nuo jos vyro garažo, kur ji kelis dešimtmečius kaupė spalvotas keramikos plyteles. Ji savaitę stebėjo mūsų veiklą viešoje erdvėje ir suprato, kad gali prisidėti perleisdama savo plytelių kolekciją.

Man tas įteiktas raktas tapo ženklu: bendruomeninis menas gali atrakinti pasitikėjimą (įdomumo dėlei paminėsiu, kad veiksmas vyko rajone, kuris ilgą laiką buvo laikomas kriminaliniu).

Galimybė komfortiškai praleisti ilgesnį laiką viešosiose erdvėse, galimybė ten sutikti ir užkalbinti kitus žmones, galimybė išvystyti bendrą veiklą ir įtraukti į ją kitus gyventojus – tai dalykai, nuo kurie stiprina mūsų santykį su vietove ir su kitais žmonėmis.

Straipsnio autorė: naujienų portalo 15min žurnalistė Jurgita Lieponė

The post Kaune – siekis pažadinti upes bei atgaivinti vandens, kranto, miesto ir žmogaus santykį appeared first on Visi kaip vienas.