Kiekviena karta iš naujo apmąsto ir naujai priima savo paveldą. Šiandienos paveldo verčių nustatymas nebeįsivaizduojamas be visuomenės ir paveldo bendruomenės įsitraukimo. Ypač XX a. architektūros atveju, kurios palikimas yra glaudžiai susijęs su erdvėmis, kuriose mes dažnu atveju gyvename, dirbame, kuriame ir leidžiame savo laisvalaikį. Norėdami atsakingai pritaikyti savo poreikiams tai ką unikalaus sukūrė kiti, bendradarbiaudami ir diskutuodami su visomis suinteresuotomis grupėmis mes galime suderinti paveldo išsaugojimą su visuomenės poreikiais, kad paveldas netaptų draudimu, bet privilegija ir gyvenimo kokybę keliančiu veiksniu.

Paveldo dirbtuvių metu, įtraukiant vietos paveldo bendruomenę, sudaroma galimybė pamatyti, sužinoti ir susipažinti su praktiniais paveldo tvarkybos klausimais ir aspektais. Dirbtuvių metu susipažįstama su kultūros paveldu per mokymąsi ir patirtį. Bendrų konsultacijų dėka gaunami atsakymai į rūpimus klausimus apie tyrimus, tvarkybą ir įveiklinimą. Tokio pobūdžio renginiai taip pat tampa alternatyvia diskusijų erdve, kurioje susitinka, paveldosaugos teoretikai, praktikai, institucijų ir paveldo bendruomenės atstovai.

„Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinės“ programa „Modernizmas ateičiai“ kaip ir kasmet jungėsi prie Europos paveldo dienų iniciatyvos ir kvietė dalyvauti organizuojamuose renginiuose. Šių metų paveldo dienų tema „Tvarus paveldas“ ne tik siekė priminti, bet ir skatino atsigręžti į daugialypį įsipareigojimą siekti geresnės visų žmonių gyvenimo kokybės. Paveldas jau ne kartą įrodė savo ilgaamžiškumą, laiko išbandytų technologijų ir medžiagų tvarumą bei taikymą. Tačiau nūdienos realijos skatina ne tik atsigręžti ir didžiuotis, bet ir aktualizuoti sąmoningumą gyvenamosios aplinkos atžvilgiu bei išryškinti ir spręsti egzistuojančias paveldo prieinamumo problemas. Atkreiptas dėmesys į kultūros paveldo pritaikymą naujoms funkcijoms, bendruomeninių ryšių stiprinimą, gebėjimą apjungti įvairias grupes ir rasti naudos visiems. Cikle numatyti keturi skirtingo pobudžio renginiai: seminarai, dirbtuvės vaikams, koncertas ir sutelktinio finansavimo projektų, skirtų paveldui, rezultatų pristatymas: 

Modernizmo miestų forumais siekiama telkti modernizmo miestų tinklą ir vystyti bendradarbiavimą sprendžiant aktualius modernizmo paveldo vertinimo, finansinių paskatų, miesto plėtros poreikių, bendruomenių įtraukimo klausimus. Juose taip pat plačiai diskutuojama apie vieną pagrindinių modernizmo paveldo iššūkių, su kuriuo susiduria šiuolaikiniai miestai, – tai nuolat kylanti įtampa tarp miesto paveldo išsaugojimo ir jo vystymosi poreikių, kurie dažnai tampa nekontroliuojami. Tokie globalūs procesai, kaip gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija, postindustrializacija, socialiniai ir ekonominiai neramumai ir klimato pokyčiai, miestų vadovus skatina priimti greitus sprendimus, plėtoti didelės apimties projektus. Dėl to prarandami kultūriniai ir istoriniai sluoksniai, vietos dvasia. Miestai vystosi netvarkingai, o tai kenkia kultūrinei, socialinei ir istorinei struktūrai, paveldo vertybių vientisumui ir gyventojų gerovei. XX amžiaus palikimas yra ypač jautrus šiems iššūkiams.

Pastaraisiais metais vykstantys spartūs gyvenamosios aplinkos pokyčiai neaplenkia ir istorinių miestų ir miestelių centrų. Būtent čia susiduriama su didžiausiais iššūkiais – kaip kurti šiuolaikišką ir darnią aplinką istoriniame audinyje. Bandant pasiekti balansą tarp istorinio vietos charakterio išsaugojimo ir tvarios šiuolaikinio miesto ar gyvenvietės raidos, ypač sunkus uždavinys tenka vertinant XX a. architektūros objektus, turinčius istorinę vertę, bet, tuo pačiu, esančius kasdienio gyvenimo dalimi. Tai universali šio laikotarpio architektūros įprasminimo problema. Jų aktualizavimui ir galimiems sprendimo būdams atrasti „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinės“ architektūros ir paveldo programa inicijuoja vasaros mokyklas architektūros ir paveldo studentams bei profesionalams.

Apie konferenciją

Konferencija simboliškai užbaigia penkerius metus trukusią programą „Modernizmas ateičiai“, kuri yra projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Intensyvus darbas interpretuojant modernizmą patvirtino, kad esminė sėkmingos istorinio urbanistinio sluoksnio integravimo į šiuolaikinį miestą sąlyga yra daugialypis pasakojimas, jungiantis mokslininkų, paveldo srities specialistų, menininkų, paveldo objektų savininkų, plačiosios paveldo bendruomenės ir entuziastingos auditorijos žinias, istorijas bei motyvacijas. Žmogaus sukurtos aplinkos kompleksiškumą ir prieštaringumą gali perteikti tik daugialypis istorinės architektūros paveikslas. Susitelkę į meno ir paveldo dialogą ir pagrindiniu pavyzdžiu pasirinkę XX a. architektūrinį palikimą, šiuos architektūrinius objektus traktavome kaip kultūros paveldo laboratoriją, kurioje šiandieninės tarpdisciplininės interpretacijos ir istorijos yra ne mažiau svarbios nei autentiški praeities ženklai.

Konferencijoje sieksime apibendrinti ir įprasminti Kauno patirtį bei tęsti diskusiją apie kūrybišką paveldo interpretavimą, paremtą įvairių kultūrų ir regionų patirtimi. Pranešėjai dalysis įžvalgomis apie modernizmą kaip kūrybinio įkvėpimo ir optimizmo šaltinį, aptars modernizmo architektūros ir jos paveldo menines reprezentacijas. Konferencijoje bus diskutuojama ne tik apie tai, kokią įtaką paveldui daro subjektyvus laikmečio ar žmonių požiūris bei ideologija, bet ir apie tai, kaip paveldas, ypač modernusis, gali veikti planetą ir žmones, kaip jį išsaugoti ir įprasminti ekologinės krizės laikais, kad jis būtų aktualus ateities kartoms. Šios diskusijos yra itin svarbios ieškant galimos paveldosaugos vizijos, kuri padėtų mums MĄSTYTI APIE ATEITĮ.

 

Palikimas

Konferencijos palikimas – tinklalaidžių ciklas, parengtas bendradarbiaujant su Thomu Dyckhoffu ir Kotryna Lingiene. Ciklą sudarys 10 epizodų, leisiančių klausytojams išgirsti konferencijos pranešėjus – skirtingų sričių specialistus iš įvairių geografinių regionų. Tinklalaidžių temos labai įvairios – nuo subjektyvių meninių interpretacijų iki objektyvių mokslinių šiuolaikinės paveldosaugos tyrimų, skirtų tiek šiuolaikinei praktikai, tiek paveldosaugos ateičiai.

 

Daugiau informacijos ir registracija konferencijos puslapyje: https://konferencija.modernizmasateiciai.lt/

2018-ieji Europos Sąjungoje buvo paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys buvo skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei. Šia proga „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinės“ architektūros ir paveldo programa inicijavo tarptautinę modernizmo konferenciją „Modernizmas ateičiai“, skirtą modernizmo architektūros tyrimams ir sklaidai.

2018-ųjų metų konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš keliolikos Europos ir pasaulio šalių. Jos metu buvo dalijamasi įžvalgomis apie modernizmo architektūros reikšmę pasaulyje ir geruosius jos puoselėjimo atvejus, o taip pat aptartos galimos ateities vizijos.

 

Atgarsiai spaudoje:

„Kaunas pilnas kultūros“ apie konferenciją: „Modernizmo tyrinėtojas Mark Crinson: „Labai svarbu, kad mes suprastume savo miestus“; „Kauno menininkų namuose – unikalūs Romos pastatų fasadai“.

„Namas ir aš“ apie konferenciją: „Profesorius M. Kalmas – apie modernizmo pradžią Baltijos šalyse“.